Jo teigimu, naktį iš lapkričio dešimtos į vienuoliktą dieną buvo fiksuotos dvi situacijos.
„Pirma situacija buvo stebimi trys bepiločiai orlaiviai, veikiantys Baltarusijos teritorijoje, judantys šiaurės-šiaurės rytų kryptimi. Dėl šitų bepiločių buvo pakelti Baltijos oro gynybos orlaiviai. Nei vienas iš šitų bepiločių Lietuvos valstybinės sienos nekirto, jie judėjo Latvijos kryptimi“, – nurodė kontradrmirolas.
„Antra situacija buvo vienuoliktą dieną, apie pirmą valandą dvidešimt minučių vietos laiku buvo pastebėtas ketvirtas bepilotis orlaivis, skrendantis iš Baltarusijos teritorijos. Buvo fiksuotas mūsų valstybinės sienos kirtimas iš Baltarusijos į Lietuvą, bet trumpai pabuvęs Lietuvos valstybinėje oro erdvėje, orlaivis išskrido ir kirto sieną į į Lenkijos teritoriją, bet paskui staigiai pakeitęs kursą šiaurės kryptimi, [vėl] judėjo per Lietuvos teritoriją. Budintys oro gynybos orlaiviai šį objektą sekė, jis buvo vizualiai identifikuotas maždaug Kauno miesto ribose.
Susiję straipsniai
Bepiločio naikinimas nebuvo galimas – kadangi tai buvo urbanizuota teritorija, buvo vengiama žalų, kurios susidarytų, krentančių nuolaužų – ir toliau palikus urbanizuotą teritoriją bei [dronui] skrendant šiaurės kryptimi link Panevėžio, oro gynybos orlaiviai turėjo du bandymus šito bepiločio naikinimui, deja, bandymai dėl įvairių sąlygų nebuvo sėkmingi. Viena, raketa nepataikė, ji nukrito ir paskiau buvo rasta Biržų rajone. Bepilotis orlaivis tęsė savo skrydį į Latvijos teritoriją, buvo sekamas Latvijoje ir daugiau informacijos apie šį bepilotį neturime“, – sakė Gynybos štabo viršininkas.
Kaip nurodė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas, pagrindinis institucijų rūpestis trečiadienio naktį buvo laiku įspėti gyventojus. Išankstinis perspėjimas buvo išplatintas dar dronui esant už Lietuvos ribų, anot V. Vitkausko, perspėjimo žinutės iš esmės buvo išplatintos sėkmingai, nors būta pavienių atvejų, kai jos strigo. Paaiškėjus, kad dronas nekelia grėsmės, pavojaus perspėjimai buvo atšaukiami, pradedant nuo Vilniaus apskrities, vėliau Utenos, Druskininkų, Alytaus apskričių ir kitų teritorijų.
„Galbūt vienas dar epizodas įdomesnis, kad ši naktis buvo tikrai turbūt neramiausia per visą mūsų istoriją – dėl to, kad du epizodai su dronais. Bet prieš tai mes turėjome ir meteorologinių balionų pliūpsnį tam tikrą, apie dešimt žymų buvo fiksuota“, – nurodė NKVC vadovas. Jo teigimu, tai paveikė tris skrydžius iš Vilniaus oro uosto, tai palietė apie keturis šimtus septyniasdešimt keleivių.
Anot G. Premenecko, nepataikiusi raketa susinaikino, jos nuolaužų kritimo vietoje buvo įvestas planas „Skydas“ ir likučiai buvo surinkti. Anot kontradmirolo, atsakymą, kodėl į droną nepavyko pataikyti, pateiks tyrimas, kurio metu bus įvertinti naikintuvo elektrooptinių sistemų duomenys bei raketos likučiai.