Remiantis gedimų stebėjimo svetainės „DownDetector“ duomenimis, ketvirtadienio popietę JAV rytų laiku (ketvirtadienio vakarą Lietuvos laiku) apie 130 000 žmonių pranešė apie problemas prisijungiant prie „Microsoft Outlook“. Savo pranešime technologijų milžinė teigė, kad „aktyviai ieško visų galimybių sumažinti gedimo poveikį“ ir „perkrauna paveiktus serverius, kad jie vėl pradėtų veikti“.
Šis gedimas tiksliai parodo, kas atsitinka, kai ta bendra infrastruktūra sugenda – ir kodėl turime pasiruošti skaitmeniniams gedimams taip pat, kaip ruošiamės stichinėms nelaimėms, teigia Centrinio Kvinslando universiteto (Australija) Informacinių ir ryšių technologijų vyresnysis lektorius Mahmoudas Elkhodras.
Ne tik praleisti el. laiškai ar susitikimai darbe
„Microsoft“ teigimu, paslaugų, kurioms šis gedimas gali turėti įtakos, sąrašas yra ilgas. Jį sudaro paslaugos, naudojamos el. paštui, dokumentų dalijimuisi, susitikimams ir užduočių valdymui: pavyzdžiui, „Outlook“, „Microsoft Teams“, „SharePoint Online“, „Microsoft Copilot 365“, „Microsoft Planner“ ir „Microsoft Exchange Online“. Į sąrašą taip pat įtraukta „Microsoft Defender“ – debesų pagrindu veikianti kibernetinio saugumo paslauga.
Susiję straipsniai
Kadangi sutrikimas paveikė tiek daug skaitmeninių paslaugų, jo realus poveikis buvo plačiai juntamas ir gerokai viršijo praleistus el. laiškus ar susitikimus darbe.
Pavyzdžiui, pranešama, kad su smurto šeimoje atvejais dirbantys specialistai negali prisijungti prie duomenų bazių, kuriose saugomi klientų duomenys. Mokyklos negali rengti nuotolinių pamokų mokiniams. Psichologai negali teikti nuotolinių konsultacijų. Įmonės negali apdoroti užsakymų. Darbo ieškantys asmenys negali atvykti į suplanuotus pokalbius dėl darbo. Kai kurie valstybinių paslaugų centrai buvo priversti užsidaryti, pasakoja M. Elkhodras.
Sutrikimai taip pat paveikė paslaugas už „Microsoft“ ribų. „OpenAI“ ir „Anthropic“ pranešė apie problemas su įrankiais, jungiančiais jų dirbtinio intelekto paslaugas su „Microsoft 365“.
Tai rodo, kaip problema vienoje skaitmeninio pasaulio dalyje gali paveikti iš pažiūros atskirus įrankius ir netgi kitų įmonių teikiamas paslaugas.
Šis gedimas įvyko po kitų „Microsoft“ paslaugų sutrikimų, įvykusių anksčiau šiais metais. Pavyzdžiui, sausio mėnesį „Outlook“, „Teams“ ir kitos „Microsoft 365“ paslaugos neveikė keletą valandų. Vėliau, rugpjūčio mėnesį, „Microsoft Outlook“ ir „Exchange Online“ veikimą sutrikdė kodo atnaujinimas, kurio ištaisymas užtruko keletą dienų.
Kas nutiko
„Microsoft“ paaiškinimas apie gedimą nuo to laiko, kai apie jį buvo pranešta pirmą kartą, pasikeitė. Iš pradžių bendrovė teigė, kad pirmiausia buvo pranešta apie padidėjusią apkrovą keliuose regionuose. Vėliau ji patikslino, kad apkrovą lėmė ne srauto padidėjimas, o tai, kad didelis skaičius serverių netikėtai tapo nepasiekiami.
Tada dėmesys buvo nukreiptas į automatizuotus būklės patikrinimus, kuriuos „Microsoft“ naudoja siekdama įvertinti, ar serveris yra tinkamas duomenų srautui perduoti, bei į komponentą, kuris juos apdoroja.
Bendrovė paaiškino, kad pagrindinis procesas paveiktuose serveriuose tapo „perkrautas“. Programinės įrangos diegimas ir konfigūracijos pakeitimai buvo sustabdyti, kol buvo peržiūrimi neseniai atlikti pakeitimai, tačiau nebuvo nustatyta, kad kuris nors iš jų būtų susijęs su sutrikimo pradžia.
Tačiau ligšioliniai duomenys neleidžia daryti išvados apie kibernetinę ataką.
Paskirstytojo paslaugų atmetimo (DDoS) ataka veikia taip: paslauga dirbtinai užtvindoma užklausomis iš išorės, ir nebeužtenka pajėgumų atsakyti į realias užklausas. Sunku suderinti šį modelį su pačios „Microsoft“ pareiškimu, kad bendras srautas nepadidėjo. Nebuvo atskleista jokių įrodymų apie piktavališką veiklą, ir nė viena grupė neprisiėmė atsakomybės. „Microsoft“ taip pat nurodė, kad nėra jokių požymių, jog tai būtų kibernetinė ataka.
Tinkamesnis paaiškinimas yra paprastesnis. Veiklos patikrinimai atliekami siekiant apsaugoti paslaugą, atjungiant serverius, kurie atrodo neveikiantys tinkamai. Kai pati sistema, priimančioji tokį sprendimą, yra sugedusi, gali būti atjungti veikiantys serveriai, o likusiems tenka apdoroti tokį darbo krūvį, kuriam jie nebuvo pritaikyti.
Tokio masto veiklos sutrikimai dažniau atsiranda dėl tokių vidinių priežasčių, o ne dėl programišių veiksmų, kaip rodo rugpjūčio mėnesį įvykęs „Microsoft“ el. pašto sutrikimas, kurį sukėlė kodo atnaujinimas. Tačiau kol nebus paskelbta incidento analizė, tai lieka tik prielaida, pagrįsta pačios „Microsoft“ pateikta informacija – o ne galutinė išvada, teigia M. Elkhodras.
„Microsoft“ dar nepavyko pilnai pašalinti gedimo. Bendrovė teigia, kad kai kurie iš sutrikimų paveikti serveriai vėl veikia, tačiau jie „gali vėl nustoti reaguoti, kai tik pradės priimti srautą“.
Pasirengimas gedimams – kaip ir gaisrams
M. Elkhodro teigimu, Šis gedimas dar kartą patvirtina, kad mums visiems reikia geriau pasirengti skaitmeniniams gedimams. Asmenims tai gali reikšti, kad svarbiausią informaciją – pavyzdžiui, kontaktus ir medicininius receptus – reikėtų saugoti neprisijungus prie interneto, kad ji būtų prieinama gedimo atveju.
Organizacijos, kurios savo veiklai naudoja vieno skaitmeninio paslaugų teikėjo – pavyzdžiui, „Microsoft“ ar „Google“ – paslaugas, taip pat privalo parengti atsarginius planus. Svarbiausia, jos privalo išbandyti šiuos atsarginius planus, kad įsitikintų, jog jie veikia praktikoje, o ne tik egzistuoja popieriuje – panašiai kaip rengiamos gaisro pratybos ir kaip bendruomenės treniruojasi evakuotis iš gaisro zonos.
Kai vis daugiau mūsų gyvenimo aspektų tampa tarpusavyje susiję – nuo automobilių ir namų iki darbo vietų, transporto ir sveikatos priežiūros – o dirbtinis intelektas tampa vis plačiau naudojamas, skaitmeninių sutrikimų pasekmės gali didėti. O atsparumo stiprinimas turi būti neatsiejama mūsų ateities planavimo dalis, įspėja M. Elkhodras.
Parengta pagal „Conversation“.