MO muziejuje menu gėrisi ir robotai Paroda leidžia suprasti, kaip technologijos veikia įvairiausias gyvenimo sritis

„Įdomu, kad žmonės dešimtmečius kūrė mašinas, kurios mėgdžioja žmogų, o dabar kuria meną, kuris padeda suprasti, ką reiškia būti žmogumi“, – taip naują MO muziejaus parodą įvertino „ChatGPT“.
Interneto sensacija tapęs lenkų robotas Edwardas nepraleido progos pamatyti lietuvių kolektyvo „Pakui Hardware“ kūrinių.
Daugiau nuotraukų (4)
Į MO muziejuje Vilniuje pristatytos naujos didžiosios parodos „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“ atidarymą iš Lenkijos atvyko ir populiarusis humanoidinis robotas Edwardas Warchockis.
Triukšmingoje aplinkoje jis ne visuomet susigaudydavo, kokia kalba bendrauti – lietuviškai, lenkiškai ar angliškai, bet pats pasiūlydavo kartu nusifotografuoti. Įjungus laisvesnį interpretacijų režimą robotas skundėsi, kad skauda kojas, nes parodoje reikia daug vaikščioti. O paklaustas, iš kur žino, kad yra tikras, nesutriko ir nors ne itin mandagiai, bet žmogiškai atsakė klausimu į klausimą: „O kaip jūs pats galėtumėte patvirtinti, kad esate tikras?“
Ne tik muziejuje, bet ir Vilniaus gatvėmis pasivaikščiojęs Edwardas tapo gera naujos parodos reklama, bet nevertėtų manyti, kad pagrindinė MO parodų erdvė tapo technologinių pramogų parku. Vienas parodos kuratorių, Karlsrūhės meno ir medijų centro ZKM atstovas Philippas Ziegleris, įsitikinęs, kad nors naują ekspoziciją galima pavadinti medijų meno paroda, toks apibūdinimas nėra visai tikslus.
„Tai paroda apie technologijas, o mes gyvename postmedijų aplinkoje, todėl neapsiribojame vien kūriniais, kuriems, pavyzdžiui, reikalinga elektros energija. Parodoje pristatomas platus įvairių medijų spektras. Būtent tai daro ją ypatingą“, – sakė jis.
Technologijų istorija
MO muziejus tęsia bandymą pristatyti lietuvių menininkų kūrinius gerokai platesniame kultūriniame kontekste, šalia garsiausių pasaulio menininkų darbų. Tačiau paroda „Ar tai tikra?“, surengta bendradarbiaujant su Karlsrūhės ZKM, nėra tradicinė technologijų istorijos apžvalga.
Daugiau kaip 40 Lietuvos ir užsienio menininkų kūrinių atspindi skirtingus laikotarpius, įvairias technologijas ir asmenines kūrėjų nuostatas. Todėl parodos ribos – nuo ankstyvųjų kompiuterių ir interneto eros eksperimentų iki šių dienų DI fenomenų.
Kuratoriai Marius Armonas, Jurijus Dobriakovas, Eglė Rindzevičiūtė ir P. Ziegleris pasiūlė naują žvilgsnį į technologijas. Jie sukūrė parodą, kuri ne šiurpina naujausiais išradimais, o leidžia įžvelgti ryšius tarp komunikacijos, automatizacijos, kūno, intelekto ir galios. Todėl lankytojams nereikia rinktis tarp aklo tikėjimo technologine pažanga ir artėjančios katastrofos siaubo.
 Ch. Sommerer ir L. Mignonneau kūrinys „A-Volve“ (1994 m.) MO muziejaus parodoje „Ar tai tikra?“.<br>MO muziejaus nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
 Ch. Sommerer ir L. Mignonneau kūrinys „A-Volve“ (1994 m.) MO muziejaus parodoje „Ar tai tikra?“.
MO muziejaus nuotr.
Menotyrininkės ir kultūros studijų mokslų daktarės E. Rindzevičiūtės teigimu, technologinės naujovės visuomet yra dramatizuojamos. Beveik kiekviena nauja technologija iškelia beveik hamletišką klausimą – būti ar nebūti.
„Norėjosi parodyti, kad DI revoliucija nėra tokia revoliucinga, – ji turi savo šaknis, o jos siekia ir lietuvišką technologijų istoriją. Parodoje rodomi Marijos Teresės Rožanskaitės ir Algimanto Kuro tapybos darbai liudija, kad lietuvių menui būdinga kritiškai galvoti apie žmogaus santykį su technologijomis, apmąstyti jų įtaką visuomenei. Juk ne tik žmonės kuria technologijas, bet ir jos formuoja mus“, – kalbėjo E. Rindzevičiūtė.
Ir pramoga, ir grėsmė
Žmonių požiūris į technologijas visuomet yra dvejopas – tai ir pramoga, ir grėsmė. Paroda šį kontrastingą derinį suvienija per meninį ir filosofinį pamušalą. Todėl į klausimą, ar verta ten vestis vaikus, drąsiai galima atsakyti – taip. Kaip ir į klausimą, ar ten nebus nuobodu meno gurmanams.
„Man ši paroda ypatinga tuo, kad leidžia suprasti, kaip technologijos veikia įvairiausias mūsų gyvenimo sritis. Šiandien visas medijas vienaip ar kitaip formuoja kitos medijos ir technologijos. Todėl paroda išlieka atvira: joje įdomių dalykų ras paties įvairiausio amžiaus žiūrovai, dirbantys skirtingose srityse, turintys arba neturintys žinių technologijų pasaulyje.
Net tradicinio meno mėgėjai galės atrasti savąjį kelią – per tapybą, skulptūrines instaliacijas, atskirų kūrinių kompozicijas“, – pasakojo P. Ziegleris.
Vos tik užlipus laiptais į parodą pasidaro aišku, ką jis turėjo omenyje. Nėra nuorodos, kuria kryptimi judėti. Galima atsistoti prie mikrofono ir pūstelėjus į jį išgirsti vėjo garsą, tada stebėti, kaip tas vėjas kelia į orą pienių pūkus priešais kabančiame ekrane.
Tai prancūzų menininkų Michelio Breto ir Edmondo Couchot darbas, sukurtas daugiau kaip prieš tris dešimtmečius.
 K. Crawford ir V. Jolerio kūrinys „Skaičiuojant imperijas“ (2023 m.) MO muziejaus parodoje „Ar tai tikra?“.<br>MO muziejaus nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
 K. Crawford ir V. Jolerio kūrinys „Skaičiuojant imperijas“ (2023 m.) MO muziejaus parodoje „Ar tai tikra?“.
MO muziejaus nuotr.
Galima pasukti į dešinę ir pradėti tyrinėti vos prieš trejetą metų dviejų mokslininkų ir menininkų sukurtą įspūdingą laiko juostą „Skaičiuojant imperijas“ (2023 m.). Viena jos kūrėjų – DI poveikį visuomenei tyrinėjanti australų rašytoja ir mokslininkė Kate Crawford, gyvenanti JAV. O bendraautorisu – „nematomą“ technologijų pusę atskleidžiančių žemėlapių bei diagramų kūrėjas serbas Vladanas Joleris.
Monumentali meninė ir mokslinė diagrama atskleidžia, kaip nuo XVI a. vystėsi komunikacijos, skaičiavimo ir kontrolės sistemos.
Technologijos (ne tik šautuvas, bet ir rašomoji mašinėlė ar fotografija) čia nėra neutralūs išradimai, o galios, išteklių ir visuomenės valdymo mechanizmai. Šis kūrinys 2026 m. buvo eksponuotas ir Niujorko Modernaus meno muziejuje.
Kai robotas žaidžia
Vienas ryškiausių parodos eksponatų – Jurgio Mačiūno bendraminčio, „Fluxus“ judėjimo dalyvio, iš Pietų Korėjos kilusio amerikiečių menininko Nam June Paiko 1994 metais sukurta instaliacija „Interneto svajonė“.
Iš 52 televizorių monitorių sudarytoje vaizdo sienoje mirga žmonės, spalvos, įvairių vaizdo įrašų fragmentai. Vaizdai keičiasi greitai, keli kanalai veikia vienu metu, todėl žiūrovui siūloma daugiau informacijos, nei jis gali suvokti.
Šiandien tai primena naršymą internete, kai viename ekrane telpa ir naujienos, ir reklamos, ir įvairūs pokalbiai, asmeninės nepažįstamų žmonių istorijos.
Dar praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje šis menininkas tyrinėjo „elektroninio greitkelio“ idėją – pasaulinį komunikacijos tinklą, galintį sujungti žmones ir vaizdus nepaisant geografinių atstumų. „Interneto svajonė“ atspindi ir kritišką menininko poziciją – informacijos gausa kiekvienam atveria visą pasaulį, bet dažnai virsta tik triukšmu, kuriame vis sunkiau pamatyti ar išgirsti svarbią žinią.
Nam June Paiko kūrinys „Interneto svajonė“ (1994 m.) MO muziejaus parodoje „Ar tai tikra?“.<br>MO muziejaus nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
Nam June Paiko kūrinys „Interneto svajonė“ (1994 m.) MO muziejaus parodoje „Ar tai tikra?“.
MO muziejaus nuotr.
Paklausti, kaip kilo mintis sukurti instaliaciją „Muilo opera“ – robotą ranką, į orą leidžiančią muilo burbulus, – šveicarų menininkų duetas AATB (Andrea Anner ir Thibault Brevetas) prisipažino norėję paskatinti permąstyti žmogaus ir technologijų santykius.
Robotas čia nėra tas kenkėjas, kuris atima iš žmogaus darbą gamykloje. Jis atlieka tuos pačius užprogramuotus veiksmus, bet rezultatas – vis kitoks: tai maži, tai dideli muilo burbulai, kartais išsipučia vienas, o kartais – daug. Burbulai simbolizuoja pasaulio nenuspėjamumą ir trapumą, o roboto veiksmai primena ne gamybą, o šokį.
Lietuvos menininkų „Pakui Hardware“, Emilijos Škarnulytės, Žilvino Kempino ir Julijono Urbono kūryba įsitraukia į šį tarptautinį pokalbį apie technologijas, biologiją, kūną ir aplinką. Jų darbai padeda atsitraukti nuo siauro požiūrio, kuriame technologija reiškia vien kompiuterį ar programinę įrangą. Tai gali būti sistema, keičianti santykį su gyvąja gamta, ir kūrinys, skatinantis permąstyti žmogaus vietą visatoje.
Kūrėjų taikiklyje – technologijos
Dirbtinio intelekto (DI) kūrybinė revoliucija neprasidėjo nuo asistentų „ChatGPT“, „Midjourney“ ar DALL-E. Ji prasidėjo tada, kai menininkai ėmė svarstyti, ar kūrybinį procesą galima perduoti kompiuteriui.
Britų kilmės amerikiečių tapytojas H. Cohenas dar XX a. 7–8 dešimtmečiais susidomėjo skaitmeniniu menu ir pradėjo kurti programą AARON, kuri vėliau savarankiškai generavo piešinius. H. Cohenas nelaikė jos vien įrankiu: jis visą gyvenimą tyrinėjo, kokią menininko mąstymo ir kūrybinio proceso dalį galima paversti kodu.
Kai klausiama, ar mašina gali tapti panaši į žmogų, dažnai užmirštama, kad žmogaus tapatybė jau seniai kuriama pagal technologijų taisykles. Garsi JAV medijų menininkė ir kino režisierė L. Hershman Leeson šį klausimą tyrinėjo XX a. 8-ąjį dešimtmetį. Projektui „Roberta Breitmore“ (1973–1978) ji sukūrė išgalvotą personažą Robertą, kuri turėjo savo kredito kortelę, lankėsi pas psichiatrą, nuomojosi butą ir gyveno įprastą gyvenimą fiksuodama visus to įrodymus. Projektas tyrė tapatybės konstravimo ir sekimo temas gerokai prieš socialinių tinklų erą.
Lietuvoje XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje panašios temos pateko į medijų meno pradininkų N. ir G. Urbonų akiratį. Per tarpdisciplininę tyrimų platformą „Jutempus“, kurią įkūrė su menotyrininku S. Grigoravičiumi, jie ėmė trinti ribą tarp tradicinio meno ir technologinių ekosistemų. Jų projektas „Ground Control“ (1998 m.) tyrinėjo ankstyvąsias skaitmeninio ryšio galimybes, o su videomenininku L. Augučiu sukurta interaktyvi televizijos bei tinklo platforma „tvvv.plotas“ (1999 m.) eksperimentavo su kolektyviniu idėjų generavimu medijose.
robotikarobotaiMO muziejus
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.