Rizikingą pinigų pervedimą galėtų sustabdyti artimasis: „Telia“ ekspertas siūlo naują apsaugos būdą

Kibernetinės atakos prasideda ne tik tuomet, kai įsilaužėlis nusitaiko į konkrečią organizaciją. Automatizuoti įrankiai sistemas tikrina nuolat, o atsiradus naujai spragai bandymų ja pasinaudoti greitai daugėja. Todėl neužtenka ruoštis tik vienai tuo metu aktualiausiai grėsmei.
Vaikai nuo 7 metų amžiaus visose Baltijos
Daugiau nuotraukų (4)
„Atakos vyksta be sustojimo“, – perspėjo „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis, šioje srityje sukaupęs dviejų dešimtmečių patirtį.
Portalo Lrytas organizuojamoje konferencijoje „Saugumo kodas“ jis pristatė pranešimą „5 kibernetinio saugumo idėjos mūsų visų saugumui“. D. Povilaitis kalbėjo apie dirbtinio intelekto pritaikymą, automatinį dalijimąsi informacija apie atakas, papildomą tapatybės patvirtinimą, artimųjų apsaugą nuo sukčių ir veiklos tęstinumą sutrikus internetui.
Dirbtinis intelektas turi gauti atrinktą informaciją

Kibernetinio saugumo ekspertas: „Daug lengviau įdiegti priemones, nei spręsti pasekmes“

Kritinės infrastruktūros valdytojai privalo stebėti savo tinklus ir sistemas, tačiau naudojama įranga kasdien sugeneruoja milžinišką kiekį įvykių. Pasak D. Povilaičio, net pusė milijono įrašų per parą nėra išskirtinai didelis kiekis, nors žmogui jį peržiūrėti būtų itin sudėtinga.
Vien perduoti visą neapdorotą informaciją dirbtiniam intelektui neužtenka. Pranešėjas priminė, kad šie modeliai klysta ir ne visada pateikia tikslų atsakymą. Todėl prieš juos pasitelkiant reikia pritaikyti specialisto žinias ir nuspręsti, kaip susiaurinti analizuojamų įvykių ratą.
Įsilaužimą rengiantis asmuo dažniausiai neatlieka vieno veiksmo. Jis gali išbandyti kelis atakos būdus, taikytis į skirtingus išteklius ir kartoti bandymus iš to paties adreso. Atsižvelgiant į tokį elgesį, įvykius galima pirmiausia sugrupuoti ir atrinkti tik pasikartojančius ar tarpusavyje susijusius veiksmus.
D. Povilaitis pateikė pavyzdį, kai apie 700 tūkst. per dieną užfiksuotų įvykių pirminiu filtravimu sumažinti iki maždaug 1,5 tūkst. Tik tada ši informacija perduodama dirbtiniam intelektui, išsamiai aprašant, ko ieškoma. Modelis gali palikti apie 10–12 įvykių, kuriuos jau pajėgia įvertinti žmogus.
„Nereikia tikėtis, kad dirbtinis intelektas padarys viską“, – pabrėžė kibernetinio saugumo vadovas.
Jo teigimu, toks darbo būdas gerokai pagreitina analizę ir palengvina specialistų darbą. Dirbtinis intelektas nepakeičia žmogaus sprendimo, tačiau padeda iš didelio informacijos srauto išskirti tai, kam reikia dėmesio.
Dirbtinis intelektas nėra vien gynybos priemonė. D. Povilaitis atkreipė dėmesį, kad technologijų bendrovės skelbia apie atvejus, kai jų dirbtinio intelekto modeliai sugebėjo įsilaužti į kitų įmonių sistemas. Be to, atakas gali vykdyti ne tik didžiųjų bendrovių laboratorijose kuriamos sistemos.
 „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis. Daugiau nuotraukų (4)
 „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.
Prieinami ir atvirojo kodo bei uždari dirbtinio intelekto modeliai, kuriuos galima sujungti su kitais įrankiais ir automatizuoti saugumo testus ar atakas. Pats pranešėjas sakė tokius sprendimus naudojantis atlikdamas saugumo bandymus ir pabrėžė jų greitį.
Jo teigimu, organizacijoms nebeužtenka vien diegti pataisas ir tinkamai administruoti sistemas. Reikia atlikti saugumo testus ir taikyti infrastruktūros apsaugos priemones.
Apie vieną ataką turi iškart sužinoti visos sistemos
Antroji D. Povilaičio idėja – atskirų gynybos priemonių informaciją sujungti centriniame atakų valdymo taške. Kai viena sistema patikimai nustato neteisėtus veiksmus, ji turėtų perduoti informaciją centrui, o šis – visoms kitoms organizacijos apsaugos priemonėms.
Taip vienoje vietoje aptiktas įsilaužimas būtų automatiškai blokuojamas visoje organizacijos infrastruktūroje. Pranešėjas tokį atsaką palygino su sraige ar vėžliu, kuris pajutęs pavojų užsidaro kiaute. Įsilaužimo užklausos galėtų būti blokuojamos nustatytą laiką – jam būtų pritaikytas savotiškas karantinas.
„Telia“, pasak D. Povilaičio, tokį mechanizmą jau bando diegti: dalijimasis aptikimo informacija padeda greičiau reaguoti ir neleidžia tam pačiam atakuotojui laisvai bandyti kitų sistemų.
Naują įrenginį turėtų patvirtinti ir mobiliojo ryšio operatorius
Trečioji idėja skirta sukčiavimui, kai žmogus įtikinamas prie savo „Smart-ID“ ar kitos finansinės programėlės pridėti nusikaltėlio įrenginį. Auka pati patvirtina veiksmą, o sukčius vėliau naujuoju įrenginiu gali tvirtinti pinigų pervedimus.
 „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis. Daugiau nuotraukų (4)
 „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.
D. Povilaitis siūlė įrenginio pridėjimo metu taikyti papildomą tapatybės patvirtinimą. Telefone veikianti programėlė per mobiliojo ryšio tinklą galėtų kreiptis į operatorių, o šis patvirtintų, ar įrenginiu naudojasi tas žmogus, kuriuo jis prisistato.
Jeigu tapatybė patvirtinama, naują įrenginį būtų galima prijungti. Jei patvirtinimo nėra, registracija būtų atmetama. Pranešėjo teigimu, panašus automatinis atpažinimas jau naudojamas kai kurioms mobiliojo ryšio operatorių paslaugoms, todėl tokį principą būtų galima pritaikyti ir finansinių programėlių apsaugai.
Siūlo naudoti „keturių akių“ principą
Dar viena dažna sukčiavimo schema prasideda skambučiu ar žinute. Nusikaltėliai apsimeta patikimu asmeniu arba įtikina auką, kad pinigus reikia pervesti nedelsiant. D. Povilaitis pasakojo pats asmeniškai susidūręs su situacija, kai sukčiai įtikino jo artimą žmogų pervesti pinigų.
Jo siūlomas sprendimas – gyventojams pritaikyti juridinių asmenų naudojamą „keturių akių“ principą. Pasak pranešėjo, toks funkcionalumas juridiniams asmenims jau egzistuoja, nors nėra plačiai naudojamas. Įprasti komunalinių paslaugų ir kiti pasikartojantys mokėjimai būtų atliekami kaip iki šiol, tačiau nestandartinei arba didesnės vertės operacijai reikėtų antro šeimos nario patvirtinimo.
Toks funkcionalumas galėtų padėti vyresniems ar skaitmeninėje erdvėje prasčiau besiorientuojantiems žmonėms. Artimasis gautų pranešimą apie neįprastą pervedimą ir galėtų jį sustabdyti, jeigu pastebėtų sukčiavimo požymių.
 „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis. Daugiau nuotraukų (4)
 „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.
D. Povilaitis teigė, kad jo paties minėtu atveju toks papildomas patvirtinimas būtų galėjęs padėti. Vis dėlto jis pabrėžė pristatantis idėją, kaip būtų galima stabdyti tokias atakas, o ne jau veikiančią gyventojams skirtą paslaugą.
Kritinės paslaugos turėtų veikti ir nutrūkus pasauliniam internetui
Penktoji idėja susijusi su veiklos tęstinumu. D. Povilaitis priminė didelį pasaulinį technologinį sutrikimą, dėl kurio buvo nepasiekiamos valstybinio ir privataus sektoriaus sistemos. Jo keliamas klausimas – kaip užtikrinti svarbiausių paslaugų veikimą, jeigu nutrūktų interneto ryšys arba sutriktų reikšmingas tiekėjas.
Šiuo metu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras gauna informaciją apie sukčiavimo atakas ir perduoda ją ryšio tiekėjams. Į juoduosius sąrašus įtraukti interneto adresai blokuojami DNS serveriuose, todėl naudotojas negali pasiekti jau nustatytos kenksmingos svetainės, net jei apie ataką pats dar nieko nežino.
D. Povilaitis siūlė analogišką infrastruktūrą panaudoti ir veiklos tęstinumui. Joje iš anksto būtų parengti kritinės infrastruktūros adresai, o kilus neeilinei situacijai reikalinga informacija būtų išplatinta ryšio tiekėjams.
Pasak pranešėjo, toks mechanizmas leistų pasiekti svarbiausias sistemas ir tęsti veiklą net tada, kai nebūtų ryšio su pasauliniu internetu. Jis pripažino, kad tai sudėtingas technologinis sprendimas, tačiau esamas apsaugos nuo sukčiavimo modelis rodo, kokiu principu jis galėtų veikti.
Vienos svarbiausios atakos nėra
D. Povilaičio buvo paklausta, kokia kibernetinė grėsmė šiuo metu yra svarbiausia įprastai organizacijai. Jo teigimu, pirmas žingsnis turėtų būti ne apsisaugojimo nuo konkrečios atakos pasirinkimas, o profesionalus organizacijos pažeidžiamumo ir galimų grėsmių įvertinimas.
Auditas parodytų esamą situaciją, o tolesni veiksmai priklausytų nuo jo rezultatų. Kibernetinio saugumo srityje nėra vienos „mados“, pagal kurią šiandien reikėtų gintis nuo vienos atakos, o rytoj – nuo kitos.
Masinės atakos jau seniai vykdomos automatizuotai. Robotai be pertraukos skenuoja sistemas, o pasirodžius naujai spragai ją mėginančių išnaudoti užklausų skaičius greitai išauga. Todėl, pasak „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, organizacija turi būti pasirengusi ne vienam iš anksto pasirinktam scenarijui, o nuolat besikeičiančiam atakų srautui.
Pinigaikibernetinis saugumasTelia
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.