Pereiti į turinį

Sukčiai žino, kur dirbate ir kuo domitės: kaip iš pavogtų duomenų gimsta įtikinama apgaulė

Nusikaltėliams gali būti vertingi ir pavieniai žmogaus duomenys. Pavogtas slaptažodis ar kiti prisijungimo duomenys gali tapti pirmuoju žingsniu įsilaužiant į asmeninę paskyrą ar organizacijos sistemas.
Atostogų sezonas kibernetiniams sukčiams suteikia ypač palankias sąlygas.
Daugiau nuotraukų (4)
Portalo Lrytas organizuojamos konferencijos „Saugumo kodas“ pranešime „Jūsų duomenų kaina juodojoje rinkoje. Kibernetinis saugumas įsilaužėlio akimis“ kibernetinio saugumo specialistė Agnė Turskienė pakvietė pažvelgti į skaitmeninius nusikaltimus iš įsilaužėlių pusės: kaip jie įsigyja duomenis, kuo vilioja aukas ir kodėl net atsargūs žmonės gali pakliūti į spąstus.
A. Turskienė atkreipė dėmesį, kad patarimų keisti slaptažodžius ar įjungti kelių veiksnių tapatybės patvirtinimą netrūksta, tačiau jų laikomasi ne visada. Jos manymu, norint apsisaugoti svarbu suprasti, kaip veikia nusikaltėlių naudojami metodai.
Remdamasi skirtingais statistiniais šaltiniais ir savo tyrimais nelegaliose prekyvietėse, A. Turskienė pateikė apytikres pavogtų duomenų kainas. Elektroninio pašto adresas ar telefono numeris dažnai kainuoja mažiau nei dolerį. Gerokai brangiau vertinami naršyklės duomenų paketai, aktyvūs prisijungimo seansai, išsamūs tapatybės duomenų rinkiniai ir prieiga prie banko sąskaitų. Specialistė taip pat išskyrė jautrius sveikatos duomenis.

Pažvelgė į kibernetinį saugumą įsilaužėlio akimis: kiek kainuoja mūsų duomenys?

„Duomenys yra pigūs, bet tai, ką galima su jais nuveikti, jau yra labai, labai brangu“, – pabrėžė A. Turskienė. Jos teigimu, pavogtos informacijos vertę lemia tai, kokias papildomas galimybes ji suteikia nusikaltėliams.
Kibernetinio saugumo specialistė rėmėsi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2026 metų pirmojo pusmečio statistika: su incidentais susijusių duomenų subjektų skaičius viršijo 1,6 mln. A. Turskienė pažymėjo, kad dalis žmonių galėjo būti suskaičiuoti daugiau nei vieną kartą, tačiau šiuo palyginimu siekė parodyti problemos mastą.
Nelegalios prekyvietės primena elektronines parduotuves
A. Turskienė parodė pačios sukurtą tamsiojo interneto prekyvietės imitaciją. Anot jos, tokiose platformose veikia prekių paieška ir filtrai, pardavėjų vertinimai, o kai kur – ir atsiskaitymo sistema, kurioje pinigai pardavėjui perduodami tik pirkėjui patvirtinus, kad gavo užsakymą. Galima atsirinkti ir naujesnius duomenų rinkinius.
Specialistė perspėjo nesilankyti tamsiajame internete vien iš smalsumo: kai kurias prekyvietes pasiekti nesunku, tačiau rizika ten patekus didelė. Į uždaras nusikalstamas bendruomenes patekti sudėtingiau – gali reikėti pakvietimo, rekomendacijos ar ankstesnių sandorių istorijos.
A. Turskienė pasakojo, kad šiose erdvėse prekiaujama ne vien pavogtais prisijungimais. Ji minėjo narkotikus ir vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, taip pat įspėjo apie apgaule išviliojamas ar dirbtiniu intelektu suklastojamas vaikų nuotraukas.
Už kibernetinio nusikaltimo dažnai stovi ne vienas įsilaužėlis, o skirtingus darbus atliekantys asmenys. Vieni surenka duomenis, kiti juos rūšiuoja ir perparduoda, dar kiti siūlo veikiančias paskyras ar prisijungimo seansus. Galutiniai pirkėjai gali siekti patekti į organizacijų sistemas arba vykdyti išpirkos reikalaujančius įsilaužimus.
Todėl duomenis pavogęs žmogus gali nežinoti, kas juos vėliau panaudos, o įsilaužimo vykdytojas – iš kur jie buvo gauti.
Iš pavienių įrašų sudėliojama tapatybė
Viena vertingesnių prekių – vadinamieji „fullz“ rinkiniai. Jie sudaromi iš skirtingų šaltinių surinkus informaciją apie konkretų žmogų: asmens duomenis, slaptažodžius, kartais ir finansinę informaciją. Kuo rinkinys išsamesnis, tuo lengviau jį panaudoti konkrečiam asmeniui pritaikytai apgaulei.
Kibernetinio saugumo specialistė Agnė Turskienė.<br> G.Bitvinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
Kibernetinio saugumo specialistė Agnė Turskienė.
 G.Bitvinsko nuotr.
Papildomos informacijos sukčiai ieško viešai. Kaip aiškino A. Turskienė, profesiniame tinkle „LinkedIn“ ar įmonės svetainėje galima sužinoti apie darbuotojo pareigas ir darbo aplinką. Šios detalės padeda sukurti įtikinamą apgaulingą laišką.
Nusikaltėliai gali nukreipti žmogų į suklastotą prisijungimo puslapį ir išsaugoti jo įvestus duomenis. Kai kuriais atvejais jie mėgina realiuoju laiku išvilioti ir papildomą tapatybės patvirtinimą. Taigi net naudojant kelių veiksnių autentifikavimą svarbu atpažinti apgaulingą prisijungimo prašymą.
Parodė, kaip sukčiai išnaudoja skubą
Kad parodytų, kaip veikia socialinė inžinerija, A. Turskienė pateikė konferencijos dalyviams pažįstamą situaciją: kitą dieną po renginio atkeliauja žinutė, siūlanti peržiūrėti nuotraukas ir pranešimų medžiagą. Toks pasiūlymas gali atrodyti patikimas vien todėl, kad susijęs su neseniai vykusiu renginiu.
Demonstracijos metu specialistė dar ir skubino auditoriją – ragino atverti nuorodą, kol nepakeitė skaidrės. Tuomet atskleidė, kad tai buvo mokomasis bandymas, o nuoroda vedė į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro mokymus.
Kibernetinio saugumo specialistė Agnė Turskienė.<br> G.Bitvinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
Kibernetinio saugumo specialistė Agnė Turskienė.
 G.Bitvinsko nuotr.
Šitaip ji pademonstravo, kaip išnaudojami pasitikėjimas, autoritetas, skuba ir pažadas gauti naudingos informacijos. Pasak A. Turskienės, neapgalvotai paspausti nuorodą gali ir patyręs žmogus: kartais sprendimą nulemia automatinė reakcija.
Specialistė priminė ir tai, kad nusikaltėliams nebūtinai rūpi pats darbuotojas. Juos gali dominti jo turima prieiga prie organizacijos sistemų, net jei žmogus nemano turįs ką nors vertingo.
Dirbtinis intelektas keičia įsilaužimų mastą
A. Turskienės vertinimu, dirbtinis intelektas sutrumpino laiką, reikalingą kai kurioms kibernetinėms atakoms parengti, ir sumažino specialių techninių žinių poreikį. Jis leidžia sparčiau kurti apgaulingus pranešimus, pritaikyti juos konkretiems žmonėms ir automatizuoti dalį veiksmų.
Ji kalbėjo ir apie dirbtinio intelekto agentus, galinčius vykdyti kelis atakos etapus, prisitaikyti prie aplinkybių ir veikti prieš daug taikinių. Dėl to, specialistės teigimu, saugumo sprendimų atidėliojimas tampa vis pavojingesnis.
Kibernetinio saugumo specialistė Agnė Turskienė.<br> G.Bitvinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
Kibernetinio saugumo specialistė Agnė Turskienė.
 G.Bitvinsko nuotr.
Kartu A. Turskienė ragino incidentus Lietuvoje vertinti pasauliniame kontekste. Ji pažymėjo, kad kibernetinių atakų daugėja įvairiose šalyse, todėl vienas įvykis savaime nereiškia, kad Lietuvos institucijos nesirūpina saugumu.
Pataria tikrinti nuorodas ir nebijoti pratybų
A. Turskienė priminė, kad net už centus parduodami duomenys gali padėti surengti didelių nuostolių sukeliantį kompiuterinį įsilaužimą: ji rėmėsi JAV Federalinio tyrimų biuro skelbiamais žalos duomenimis ir minėjo milžiniškas sumas, sumokamas išpirkos reikalaujantiems nusikaltėliams.
Įmonių vadovus kibernetinio saugumo specialistė ragino neatidėlioti sprendimų dėl saugumo, o už šią sritį atsakingus darbuotojus skatino dalyvauti pratybose ir patiems ieškoti sistemų spragų, kad jas būtų galima pašalinti anksčiau, nei jomis pasinaudos nusikaltėliai.
Kasdieniams technologijų naudotojams A. Turskienės svarbiausias patarimas: gavus netikėtą laišką, neskubėti spausti nuorodų. Saugiau patiems atverti žinomą svetainę arba patikrinti jos adresą, ypač jei žinutė ragina veikti nedelsiant.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.