Atsinaujinantys energijos šaltiniai jau dabar yra stambus verslas. Apie 7 proc. visų naujai įdiegtų elektros generatorių visame pasaulyje yra saulės kolektoriai bei vėjo jėgainės.
Dėl žalingo aplinkai iškastinio kuro naudojimo, daugelis ekspertų norėtų matyti šių rodiklių augimą. Tačiau jeigu komunalinėms reikmėms būtų naudojama daugiau negu 20 proc. saulės bei vėjo energijos, iškiltų grėsmė – apsiniaukusiomis bei nevėjuotomis dienomis būtų sunku patenkinti paklausą.
Buvo siūloma daugybė atsinaujinančios energijos saugojimo vėlesniam naudojimui technologijų. Kai kurie regionai jau dabar pumpuoja vandenį į aukštumas ir vėliau paleidžia žemyn, taip generuodami elektrą. Tačiau ką daryti lygumų gyventojams?
Kitas variantas – įprastos baterijos, bet jos susiduria su saugumo problemomis ir yra labai brangios.
Srautinės baterijos (angl. flow batteries) galėtų tapti puikia alternatyva. Skirtingai nuo įprastų baterijų, kuriose cheminiai reagentai sujungti su elektrodais, srautinės baterijos reagentus išlaiko skirtingose talpyklose. Energija yra išgaunama ištirpusiems vandenyje vanadžio jonams judant pro membrana atskirtus elektrodus. Nepaisant to, kad vanadis yra brangus, šis bandomasis projektas turėtų būti paruoštas energijos saugojimui jau kitais metais Japonijoje.
Siekdamas sumažinti numanomas srautinių baterijų naudojimo išlaidas, Harvardo universiteto fizikas Michaelas Azizas nusprendė ištirti organines molekules, vadinamas chinonais. Šie junginiai jau seniai buvo žinomi dėl savo sugebėjimo pritraukti ir atpalaiduoti elektronus, ko ir reikia vienam pagrindinių baterijos komponentų. Chinonų gausu augaluose ar net „žalioje“ naftoje, todėl tai mokslininkui pasirodė pakankamai pigus variantas.
M.Azizas subūrė mokslinę komandą ir ištyrė bei apskaičiavo daugiau nei 10 tūkst. chinonų molekulių savybių. Paaiškėjo, kad srautinių baterijų gamybai geriausiai tinka rabarbaruose esančių organinių junginių savybės. Vis dėlto baterijų funkcionavimui dar reikia ir bromo, tačiau, mokslininkų grupė atskleidė, kad jau tiria kitą organinę medžiagą, kuri jį galėtų pakeisti.
Jeigu naujasis išradimas veiks, tai padidins atsinaujinančios elektros energijos naudojimo mastą elektros tinkluose ir pažabos visuomenės priklausomybę nuo iškastinio kuro.
