Naujų medžiagų kūrimas prasideda nuo egzistuojančių medžiagų tyrimų. Joms tirti mokslininkai naudoja skirtingo dažnio elektromagnetines bangas: šviesą, radijo, infraraudonąsias ir kitas, kurios leidžia nustatyti, iš kokių molekulių sudaryta medžiaga ir kaip jos juda, sąveikauja tarpusavyje.
Lietuvos mokslo premijos laureatai, Vilniaus universiteto fizikai prof. Valdas Šablinskas ir prof. Vytautas Balevičius, molekulių pokyčius tiria ne įprastose, bet ypatingose (ekstremaliose) terpėse, pavyzdžiui, atšaldę medžiagas iki -265 laipsnių pagal Celsijų temperatūros. Tokių tyrimų metu gauta informacija apie molekulių struktūrą, jų „elgesį“ keičiant aplinką ir naudojama kuriant ateities medžiagas.
Mokslininkai neabejoja, kad mūsų palikuonys XXI-ąjį amžių vadins naujųjų medžiagų amžiumi. Joms sugalvotas net atskiras pavadinimas – išmaniosios medžiagos.
„Viena tokių medžiagų – grafenas, ji tvirtesnė net už deimantą. Jei grafeną pradėsime naudoti kompiuterių mikroschemose, jie galės dirbti dešimtis kartų greičiau nei dabar“, – pasakoja prof. V.Šablinskas.
Anot profesoriaus, naujosios medžiagos taip pat naudojamos kuriant naujos kartos jutiklius – prietaisus, kurie yra tokie pat jautrūs kaip gyvų organizmų nosys, liežuviai ar ausys. Jie „pajaučia“ ir atpažįsta žmogaus organizmui pavojingas molekules.
Medžiagų tyrimai, panaudojant elektromagnetines bangas, praverčia ne tik kuriant naujas medžiagas, bet ir medicinoje. Jie padeda atskirti vėžinius audinius nuo sveikų, taip pat nustatyti žmogaus organizme susidariusių akmenų sudėtį.
Išsamiau apie naujas medžiagas ir jų praktinį pritaikymą pasakojama viename iš mokslo populiarinimo ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo reportažų. Šiuos reportažus galima peržiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje.
