Bėda ta, kad didžioji dalis Vakarų Antarktidos ledyno plyti po vandeniu, didžiulėje žemės įduboje, rašo „New York Times“. Glaciologas Johnas Merceris dar 1978 m. įspėjo, kad įdubos pakraščiuose esančiam ledui pradėjus tirpti ir ledui pradėjus grimzti į gilesnius vandenis, ledynas taps ypač nestabilus – jam iškils didžiulė grėsmė nestabdomai tirpti.
Deja, tai jau nebe prognozės ir ne katastrofų filmo scenarijus, o tikrovė.
„Procesai jau vyksta ir vis labiau įsibėgėja, – pripažįsta NASA tyrėjas Thomasas P. Wagneris. – Ir sustabdyti to nebegali niekas.“
Šiek tiek raminanti naujiena yra ta, kad tirpsmo procesai truks kelias dešimtis ar net šimtus metų. Tai reiškia, kad žmonija turi šiek tiek laiko pasiruošti katastrofiniam pasaulinio vandenyno lygio padidėjimui. Tačiau tai – jau nebeišvengiama ir nepakeičiama.
„Ledynas tirps dešimtmečius ar net šimtmečius, tačiau ką nors daryti jau vėlu, – teigia Kalifornijos universiteto Irvine ir NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos glaciologas Ericas Rignotas. – Didžiulis Vakarų Antarktidos ledynas pradėjo tirpti ir peržengė ribą, už kurios prasideda nebesustabdomi procesai. Kelio atgal nebėra.“
Vakarų Antarktidos ledynas sudaro 10 proc. visą Antarktidą gaubiančios ledo kepurės. Didžioji ledyno dalis glūdi milžiniškoje įduboje po vandeniu. Tirpsmo nesustabdys jokie pasaulinio klimato atšalimo variantai – visų pirma todėl, kad ledynas tirpdamas traukiasi į duburio dugną, kuriame nėra jokių traukimosi procesus sustabdyti galinčių kalnų, keterų.
Nors tirpsmas vyks ne vieną šimtmetį, vis dėlto jau iki 2100 m. pasaulinio vandenyno lygis pakils metru. O kai ištirps visas Vakarų Antarktidos ledynas, pasaulinio vandenyno lygis pakils nuo 3,3 iki 4 metrų.
Tyrėjai yra linkę manyti, kad ledynas tame duburyje tirpsta ne nuo viršaus, o nuo dugno, nes besikeičiantys Antarktidos regiono vėjai, kaip manoma, stumia įšilusius vandenis Antarktidos žemyno link. Todėl minėtas ledynas tirpsta ne nuo „viršugalvio“, o nuo „pėdų“.
