Nobelio komitetas nurodo, kad šių mokslininkų atradimas leido įžvelgti gerokai mažesnes – molekulių dydžio – struktūras.
Švedijos karališkoji mokslų akademija nurodo, kad ilgą laiką optinių teleskopų tobulėjimą ribojo, kaip anuomet manyta, fizikinė riba – pusė šviesos bangos ilgio. Dar 1873 metais šios srities mokslininkas Ernstas Abbe buvo iškėlęs prielaidą, kad optiniais mikroskopais niekada nebus įmanoma įžiūrėti dalykų, mažesnių nei 0,2 mikrometro. „Pasinaudodami fluorescencinėmis molekulėmis 2014-ųjų Nobelio chemijos premijos laureatai išradingai įveikė šią ribą. Jų novatoriškas darbas atvedė optinę mikroskopiją į nanoišmatavimų lygmenį“, – teigiama komiteto pranešime. Komitetas pabrėžia, kad šių mokslininkų atradimai leido pamatyti nanodaleles, analizuoti atskiras gyvų ląstelių mokelules, jų judėjimą. Pavyzdžiui, pavyko sužinoti, kaip molekulės kuria sinapses tarp smegenų nervų ląstelių, kaip molekulės vystosi, dauginasi, kaip evoliucionuoja įvairios ligos. Šis apdovanojimas skirtas už du principus. Pirmasis – 2000-aisiais S.Hello išvystytas metodas, leidęs pagaminti stimuliuotos emisijos išeikvojimo (STED) mikroskopus. Tai atliekama naudojant du lazerius: vienas stimuliuoja fluorescencines molekules švytėti, kitas panaikina visą švytėjimą, išskyrus tą, kuris vyksta nanodalelių apimtyje. Skenuojant turimą objektą gaunamas nanometrų raiškos vaizdas.
Atskirai dirbę E.Betzigas ir W.Moerneris padėjo pamatus kitam – pavienių molekulių mikroskopijos – metodui. Jo pagrindas yra galimybė išjungti ir įjungti pavienių molekulių fluorescenciją. Mokslininkai fiksuoja tą pačią vietą daug kartų, kaskart leisdami švytėti tik kelioms molekulėms. Sujungus šias nuotraukas gaunamas didelės raiškos vaizdas, kuriame matomos nanodalelės. Šį metodą E.Betzigas pirmą kartą išbandė 2006 metais.
„Itin didelės raiškos mikroskopija pasako ne tik kur, bet ir kada bei kaip viskas vyksta. Biologija virto chemija, ir atvirkščiai; spėliojimai virto faktais“, – nurodė Nobelio komiteto atstovai.
