Mechanizmą sudarė daug bronzinių krumpliaračių, išdėstytų mediniame korpuse, taip pat ciferblatai su rodyklėmis. Manoma, kad tai buvo primityvus mechaninis kompiuteris, kuris apskaičiuodavo dangaus kūnų padėtį. Mechanizme naudojama diferencialinė pavara, kuri, kaip anksčiau buvo manoma, išrasta tik XVI a., o jos miniatiūriniai variantai XVIII a. (sukūrus mechaninius laikrodžius). Antikiteros mechanizmo matmenys: 33 x 18 x 10 cm.
Mokslininkus labiausiai glumina, kad šis mechanizmas – gerokai pažangesnis už visus kitus to meto įrenginius ar instrumentus. Ne tik to meto, bet ir dar bene 1,5 tūkst. metų vėliau. Nors mechanizme trūksta detalių, jame suskaičiuota mažiausiai 30 pavarų. Jei tokį įrenginį būtų turėjęs Johanas Kepleris, paaiškinti planetų orbitų teoriją jam būtų buvę kur kas paprasčiau.
Beje, viena iš mechanizmo funkcijų – prognozuoti užtemimus. Mechanizme sužymėtų skaičių analizė atskleidė, kad toks kalendorius mechanizme veikia nuo 205 m. pr. m. e. Nors laivas nuskendo apie 60 m. pr. m. e., dėžė, kurioje rastas Antikiteros mechanizmas, datuojama 80–90 m. pr. m. e., o užrašai siejami su 100–150 m. pr. m. e..
Tačiau Christianas Carmanas iš Argentinos valstybinio universiteto ir Jamesas Evansas iš Puget Sound universiteto žurnale „The Archive of History of Exact Sciences“ publikavo straipsnį, kuriame išreiškė įsitikinimą, jog šis mechanizmas veikė dar 205 m. pr. m. e. Tyrėjai mano, kad jiems pavyko identifikuoti Saulės užtemimą tryliktą mechanizmo kalendoriaus mėnesį. Jei identifikuota teisingai, mechanizmo veikimo atskaitos taškas – 205 m. pr. m. e. gegužė.
Antikiteros mechanizmo tyrimai tęsiasi iki šių dienų: 2006 m. rentgenograma atskleidė 95 proc. graikiško teksto (sudaro virš 2000 simbolių), kuriame aprašyta prietaiso veikimo schema. Pagal ją nustatyta, kad Antikiteros mechanizmas galėjęs apskaičiuoti Marso, Jupiterio, Saturno judėjimo konfigūracijas.
Apie Antikiteros mechanizmą nerasta jokių rašytinių šaltinių, tačiau Cicerono traktate „Apie valstybę“ užsimenama apie Archimedo sukonstruotą įrengimą, vaizduojantį dangaus kūnų padėtį. Vėliau panašūs, bet paprastesni įrengimai buvo gaminami Bizantijoje bei Arabų pasaulyje.
Taip pat nėra tiksliai žinoma, kas naudojosi mechanizmu: navigacijai nereikėjo užtemimų prognozavimo, be to, sudėtinga sistema audringoje jūroje greitai sugestų. Spėjama, kad įrenginys galėjo būti eksponuojamas Rodo muziejuje, tačiau įrenginio kompaktiškumas ir neseniai atrasta instrukcija verčia manyti, kad jis greičiausiai buvo skirtas asmeniniam naudojimui.
