„Incidentų rizikos negali būti visiškai atmesta“, – neseniai nurodė Europos elektros tinklų operatorių organizacija ENTSO-E, nes šiuo metu saulės jėgainės gamina 100 kartų daugiau elektros energijos lyginant su padėtimi 1999 metais, kai Europoje įvyko vėliausias didelis saulės užtemimas.
„Saulės užtemimų yra buvę anksčiau, bet padidėjus veikiančių fotovoltinių jėgainių galingumui, incidento grėsmė gali būti didelė, jeigu nebus imtasi tinkamų apsaugos priemonių“, – nurodė asociacija.
„Tai pirmasis atvejis, kai tai gali padaryti juntamą poveikį Europos elektros tinklų sistemos saugiam darbui“, – perspėjo ENTSO-E.
Jeigu kovo 20-osios rytas bus labai saulėtas, mėnuliui uždengus didelę dalį saulės disko staigus energijos gamybos pajėgumų sumažėjimas gali siekti 34 tūkst. megavatų. Tai prilygtų 80 vidutinio dydžio šiluminių elektrinių išjungimui.
Saulės jėgainių tiekiamos energijos kiekis gali sumažėti net 75 proc., jeigu regione, kurį paveiks užtemimas, diena bus be debesų.
Europoje dalinis saulės užtemimas penktadienį bus stebimas nuo Portugalijos iki Suomijos 9–12 val. Centrinės Europos (10–13 val. Lietuvos) laiku.
Tarp šalių, kurias labiausiai paveiks šis saulės šviesos srauto sumažėjimas, tikriausiai bus Vokietija, kurios saulės jėgainių bendra galia siekia 40 tūkst. megavatų. Toje šalyje saulės jėgainių pagaminta energija pernai sudarė 18 proc. visos šalyje suvartotos energijos.
Be Vokietijos, užtemimo poveikis bus aiškiai juntamas saulėtoje Italijoje, kurios saulės jėgainių galia yra apie 20 tūkst. MW, ir Ispanijoje (6,7 tūkst. MW). Taip pat gali nukentėti Prancūzija, kurios saulės jėgainių galingumas – 5,7 MW.
Vokietijoje dujomis ir anglimis kūrenamos elektrinės gali būti paragintos padidinti energijos gamybą, kad kompensuotų laikiną saulės energijos sumažėjimą.
Šalys taip pat pažadėjo dalytis informacija apie galimus sutrikimus, o jų elektros tinklų jungtys atliks svarbų stabilizuojantį vaidmenį.
„Taigi, šis saulės užtemimas taps precedento neturinčiu išbandymu Europos elektros ūkiui“, – konstatavo ENTSO-E.
