Netoli 20-ojo greitkelio į Oregoną (JAV) tyvuliuojantį Dingusį ežerą (angl. Lost lake) gaubia tamsi ir gili paslaptis. Didžiąją metų dalį jis atrodo kaip įprastas ežeras – ramus ir taikus. Tačiau žiemą prasiveria paslaptinga anga, kuri susiurbia visą ežero vandenį. Mokslininkus ši mįslė glumina jau ne vieną šimtmetį.
Viljametės nacionalinio miško parko atstovė spaudai Jude McHugh leidiniui „The Bulletin“ pasakojo, kad kiaurymė ežero dugne egzistuoja labai seniai. Kur žiemą dingsta ežero vanduo? Atsakymas yra labai trumpas ir vienareikšmiškas – jis sugarma į tą angą. Tačiau kodėl anga vandenį susiurbia tik kas tam tikrą laiką?
Geologai šį fenomeną yra linkę sieti su vulkaniniais procesais regione – manoma, kad būtent jis ir „numelioruoja“ ežero vandenis. Mokslininkai mano, kad po ežeru yra susiformavę lavos tuneliai. Kadaise jais tekėjusiai lavai sustingus ir susitraukus, susiformavo požeminiai tuneliai – ištisas požeminis jų tinklas.
Panašūs lavos tuneliai driekiasi ir po Fišo ežeru, vos už kelių kilometrų nuo Dingstančio ežero. Fišo ežeras tyvuliuoja prie 20-ojo greitkelio ir Oregono valstijos greitkelio sankryžos.
Tačiau labiausiai mokslininkus glumina kitas klausimas – kur tiek vandens nuteka? J.McHugh samprotauja, kad jis prasisunkia į gruntinius vandenis ir papildo vandeningąjį grunto sluoksnį, iš kurio teka Kaskadų šaltiniai ir sraunumos prie Kolumbijos upės (palei Vašingtono ir Oregono valstijų sieną). Tačiau tai niekada nebuvo įrodyta.
Vietos gyventojai nusekusio ežero dugne nuo seno randa įdomių dalykų – automobilių detalių, variklių, kitokių nuolaužų. J.McHugh neabejoja, kad tai – kitų vietinių darbas, mėginant užkimšti ežero dugne žiojinčią pragarmę, ir įspėja, kad tokie savavališki veiksmai apylinkėse gali sukelti potvynį.
„Jei kam nors vis dėlto pavyktų užkišti tą ežerą, kuo labai abejojame, tai sukeltų kelio apsėmimo grėsmę“, – kalbėjo nacionalinio miško parko atstovė.
