Už viso gyvenimo laimėjimus medicinos srityje I.Kalvinis buvo nominuotas Europos išradėjo apdovanojimui. Iškilminga ceremonija vyko Paryžiuje.
Ir nors šis prizas atiteko kitam mokslininkui, latvis dėl to nagų nesigraužia. Jam kur kas skaudžiau prisiminti, kaip paniekinamai buvo pasielgta su vienu pirmųjų ir itin perspektyviu jo išradimu.
Pirkinį tiesiog išmetė
Mildronatą ne tik profesoriaus gimtojoje šalyje, bet ir Lietuvoje bei kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse vaistininkai puikiai žino. Jis optimizuoja deguonies naudojimą kūno ląstelėse ir audiniuose, tad yra efektyvus pagalbininkas sergantiems širdies ligomis.
Tačiau Vakarų Europoje šių vaistų rasti sunku. Anot I.Kalvinio, dėl to reikėtų „dėkoti“ vienai didelei vaistų gamintojai.
Pirmasis patentas cheminei mildronato sudėčiai buvo išduotas dar 1976 metais, o patys vaistai buvo sukurti 1984 metais.
Latvijoje ir kitose Rytų Europos šalyse jų gamyba ir prekyba užsiėmė 1991-aisiais įkurta kompanija „Grindeks“.
Pastebėjusios didelį potencialą, didelės pasaulio vaistų gamintojos ėmė domėtis galimybėmis tokius vaistus gaminti ir pardavinėti Vakarų Europoje.
„Iki 1990–1991 metų buvo daug Vakarų kompanijų, kurios prašė licencijos gaminti šį produktą.
Tuo metu mes buvome kvaili ir patikėjome, kad didelės vaistų gamybos kompanijos yra susidomėjusios naujais vaistais, ir pardavėme licenciją.
Ją įsigijo viena didžiausių kompanijų. Jie buvo labai laimingi ir pareiškė: „Mes niekada negaminsime jūsų vaistų. Kodėl? Mes jau turime savo.“
Norint rinkai pateikti naujus vaistus, jiems būtų reikėję investuoti dešimtis ar net šimtus milijonų dolerių. Jie toliau gamino ir pardavinėjo ne tokius veiksmingus senesnius vaistus“, – sakė I.Kalvinis.
Didelių turtų nesukrovė
Sutartis su vaistų gamintoju truko apie penkerius metus. Jai pasibaigus, netrukus nustojo galioti ir vaistui išduotas patentas, mat patentai įprastai suteikiami laikotarpiui iki 20 metų.
Kol vaistų gamintoja latvio išradimą „marinavo“, Latvijos „Grindeks“ pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų.
Dar galiojant patentui Rusijoje mildronatas buvo dešimti pagal perkamumą vaistai, o Ukrainoje ir Baltarusijoje užėmė pirmą vietą.
Nors dabar tokius vaistus gali gaminti bet kas, kaimyninės šalies kompanija išlieka didžiausia mildronato tiekėja. Įmonėje šiuo metu dirba per tūkstantį žmonių, o 2013-aisiais jos pajamos siekė 118,5 mln. eurų, didžiąją dalį sudarė mildronato pardavimas.
Pats I.Kalvinis kaip dirbo, taip ir dirba Organinės sintezės institute Rygoje – jau 45 metus. Ir nors mildronatas turtų jam nesukrovė, dėl to mokslininkas galvos nekvaršina: „Kol patentai galioja, institutas gauna išmokas ir tam tikrą procentą jų skiria išradimų autoriams. Dabar mildronato patentas nebegalioja, taigi už jį pinigų nebegaunu. Bet, matote, aš turiu 260 išradimų ir daugiau nei 900 patentų.“
Pinigai mokslininkui nerūpi
Profesorius aiškino nei apie pinigus, nei apie verslą negalvojantis, nes niekada nesiekė tapti itin turtingas.
Svarbiausia, kad jam užtenka pinigų pragyventi ir poreikiams patenkinti, bet ne beprasmėms užgaidoms, tokioms kaip prabangus automobilis arba vila pajūryje.
„Prisimenu, kai sovietų laikais lankiausi Vakaruose. Maždaug 1980 metais vaikščiojau Miuncheno gatvėmis ir praeidamas pro prabangius restoranus mačiau juose valgančius žmones.
Tuomet maniau, kad niekada negalėsiu ten sėdėti. Tačiau šiandien aš galiu sau tai leisti ir man to pakanka“, – kalbėjo I.Kalvinis.
Savo misija jis vadina vaistų gamybą – tokių, kurie būtų naudingi, padėtų žmonėms.
„Brangiausias turtas yra sveikata. O kai žmogus sunkiai suserga, jokie pinigai jam neberūpi. Aš noriu tokiems žmonėms padėti“, – sakė latvis.
Sėkmę lemia tingumas
Biochemikas iš Latvijos yra sukūręs ir daugiau žinomų vaistų: nervų sistemos ligoms ar vėžiui gydyti.
I.Kalvinis šmaikštauja, kad jo komandos sėkmę kuriant vaistus dažnai nulemia jo tingumas. Kuriant naujus vaistus įprastai sintetinami ir tikrinami tūkstančiai skirtingų variantų, o latvis vadovaujasi kitokiais darbo metodais: jis analizuoja kitų mokslininkų darbus, gilinasi į jų įžvalgas, ieško sutapimų ir bando išsiaiškinti, kokios klaidos galėjo lemti nesėkmes.
Tai leidžia išvengti klaidų, kurias jau padarė kiti, ir sutaupyti daug laiko.
„Didelės kompanijos sintetina ir tikrina milijonus mėginių, o mes susintetiname keletą ar keliasdešimt, ir tai būna tie, kurių reikia.
Niekas netiki, tačiau taip yra – nereikia išmėginti visų variantų, svarbiausia žinoti, ką būtent reikia tikrinti.
Jeigu Latvija galėtų visa tai finansuoti, ji būtų labai turtinga šalis. Bet mūsų šalis, kaip ir jūsiškė, nėra labai linkusi investuoti į mokslą ir mokymąsi, nes nelabai supranta, kas ten vyksta“, – sakė I.Kalvinis.
