„Šitas metodas – genomo redagavimo technologija – yra tam tikras proveržis, kadangi jis leidžia programuoti vietą, kurioje perkerpama DNR.
Iki šiol visi metodai buvo orientuoti ir kuriami tam tikrai vietai redaguoti, o čia metodas, kuris leidžia programuoti, į kurią vietą bus nukreipiamas tas perkirpimas, taigi iš esmės pagreitina keliasdešimt kartų genų inžinerijos kūrimą. Čia yra revoliucinis metodas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo A.Žukauskas.
Rektorius pastebėjo, kad licencijuota labai svarbi technologija, sukurta VU Biotechnologijos institute. Teigiama, kad sandoris su JAV bendrove yra, turbūt, didžiausias iš kada nors buvusių Lietuvoje, tačiau finansinės detalės neskelbiamos. Be to, pasirašyta kelerių metų bendrų tyrimų sutartis dėl tolesnio technologijos plėtojimo.
„Tai galbūt vienas įdomiausių per visą šalies istoriją sandorių intelektinės nuosavybės srityje“, – sakė A.Žukauskas.
VU Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda buvo viena pirmųjų mokslininkų grupių, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudotas tiksliam pasirinktų organizmo DNR vietų redagavimui, siekiant specifinių genomo pokyčių.
Šis baltymas veikia kaip molekulinės žirklės, kurios karpo DNR.
Iki šiol technologijos leisdavo tik tam tikrose vietose perkirpti DNR, o ši technologija iš esmės leidžia nutaikyti molekulines žirkles į bet kurią DNR vietą, t.y. galima užprogramuoti šias žirkles taip, kad jos perkirptų norimą vietą. Anksčiau šis programavimas užtrukdavo metus, dabar pakanka vos savaitės.
„DuPont Pioneer“ kompanija molekulines žirkles naudos augalų genomo redagavimui. Tai gali padidinti augalų atsparumą sausrai ar ligoms, padidinti derlių.
VU Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vedėjas Virginijus Šikšnys teigė, kad ši technologija atveria galimybes gydyti genetines ligas.
„Medikai ir biochemikai sprendžia, kaip kryptingai panaudoti šį įrankį. Kinų mokslininkai, naudodami Cas9 baltymą, sugebėjo ištaisyti genų mutaciją. Tačiau čia atsiranda plona etinė linija: kokios šio įrankio ribos?“ – svarstė V.Šikšnys.
Šiuos tyrimus VU mokslininkai pradėjo kaip fundamentinius – siekta suprasti, kaip bakterijos ginasi nuo virusų. Suradus atsakymą į fundamentinius klausimus, atsiveria naujos praktinės sritys.
„Tai rodo, kad fundamentiniai mokslai nepaprastai svarbūs, nes iš jų gali išplaukti daugybė praktinių taikymų. Pirmasis fundamentinių mokslų požymis – novatoriškumas, todėl viena svarbiausių Vilniaus universiteto prioritetinių krypčių yra novatoriškas mokslas“, – paaiškino prof. A.Žukauskas.
