Naujoji studija buvo parengta kruopščiai išanalizavus per tūkstantį augalų, kurių lotyniškas pavadinimas – Montsechia vidalii, fosilijų.
Tyrėjų nuomone, ši rūšis atima „pirmojo žiedinio“ augalo titulą iš kitos, kuri kadaise buvo paplitusi dabartinėje Kinijoje ir taip pat laikoma vienu iš ankstyviausių gaubtasėklių.
„Pirmasis žiedinis augalas“ techniškai yra mitas, kaip ir „pirmasis žmogus“, – sako paleobotanikas Davidas Dilcheris, vadovavęs tyrimui, kurio rezultatai buvo paskelbti Jungtinėse Valstijose leidžiamame mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
„Tačiau, remdamiesi šia nauja analize, dabar žinome, kad
Montsechia yra Archaefructus (sinensis) amžininkė arba ankstyvesnė
už jį“, – pridūrė tyrėjas, turėdamas omenyje panašų
vandeninį augalą, kurio fosilijų buvo aptikta Kinijoje.
Montsechia vidalii mokslininkams žinoma jau seniai.
Šio augalo suakmenėjusių liekanų rasta anksčiau negu prieš
šimtmetį kalkakmenio nuogulose Iberijos kalnuose vidurio Ispanijoje
ir Montseko kalnagūbryje, priklausančiame Pirėnų kalnų masyvui.
Tačiau D.Dilcheris sakė, kad daugelis tų fosilijų būdavo
klaidingai interpretuojamos, nes Montsechia „neturi jokių
akivaizdžių „žiedo dalių“, tokių kaip vainiklapiai arba
nektarą išskiriantys dariniai, viliojantys vabzdžius. Visas jos
gyvenimo ciklas praeidavo po vandeniu“.
Augalas, panašus į dabartinius sekliose jūrose paplitusius
žiedinius vandens augalus, tarpo gėlame vandenyje ir išaugindavo
vienintelę sėklą, kuriai būdingi pagrindiniai žiedinių augalų
(gaubtaseklių) požymiai.
D.Dilcheris nurodė, kad tos sėklos „užuomazga būdavo
nukreipta iš viršaus žemyn“.
Suakmenėjusios augalų liekanos „buvo atpalaiduotos nuo akmens,
lašinant druskos rūgštį“, sakoma studijoje.
Vėliau tos fosilijos buvo tiriamos binokuliarine lupa, šviesiniu
mikroskopu ir skenuojančiu elektroniniu mikroskopu.
Nustatyta, kad jų amžius – 125–130 mln. metų, kai
tebegyveno dinozaurai, tokie kaip iguanodonai ir brachiozaurai, sakoma
studijoje.
„Nauja šių fosilijų interpretacija suteikia jaudinamą naują
perspektyvą, (aiškinantis) vieną didelę augalų biologijos
mįslę“, – sakė ekologijos ir evoliucinės biologijos
profesorius Donaldas Lesas, dirbantis Konektikuto universitete ir
paskelbęs naujosios studijos recenziją tame pačiame žurnale.
„Davido darbas iš tikrųjų yra svarbus indėlis į
besitęsiančias pastangas išaiškinti evoliucinius ir ekologinius
įvykius, susijusius su žiedinių augalų suklestėjimu pasaulyje“,
– rašo jis.