Šis straipsnis yra mokslo populiarinimo konkurso darbas, daugiau informacijos apie šį konkursą rasite čia.
Dar galima sutikti mamyčių, kurios neskiepija vaikų, nes vakcinos sukelia autizmą. Tačiau kiekvienas toks rūpestis rodo ne norą išvengti baisių komplikacijų ar kaip nors pagerinti savo ar vaikų sveikatos būklę, bet elementarų neišmanymą ir negebėjimą analizuoti faktų.
Skiepai ir kitos medicinos nelaimės
Nors visi žino, kas yra skiepai, geriau trumpai tai priminti:
Vakcina – medicininis preparatas, skirtas stimuliuoti imuninę sistemą ir suformuoti apsaugą nuo ligos.
Vakcina (skiepai) turi savo sudėtyje agentą, panašų į ligą sukeliantį mikroorganizmą (virusą ar bakteriją). Įprastai tai būna susilpnintas arba negyvas ligos sukėlėjas, arba sukėlėjo proteinai, arba sukėlėjo toksinai. Taip pat vakcinoje yra adjutantai, konservantai, dezinfektantai bei tirpikliai.
Tirpikliais paprastai būna fiziologinis tirpalas arba injekcinis vanduo (sterilus vanduo). Konservantai – etileno glikolis arba fenokisetanolis, priklausomai nuo vakcinos jų gali ir nebūti. Pavyzdžiui, gyvoji vakcina nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės turi savo sudėtyje sorbitolio, manitolio ir bevandenės laktozės, veiklioji medžiaga – susilpnintas gyvas virusas (aminorūgštys). Sorbitolis – natūralus angliavandenis alkoholis, esantis daugelio vaisių bei uogų sudėtyje, manitolis – saldiklis, natūralus angliavandenis alkoholis, esantis daugelyje augalų (spygliuočiuose, jūros dumbliuose, grybuose), laktozė – disacharidas, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės, randama piene (apie 2–8 proc.).
Taigi moderniose vakcinose jau dabar praktiškai nebūna papildomų cheminių junginių, kaip kad konservantai ar dezinfektantai.
Naudojant negyvus virusus, naudojami adjutantai – pagalbinės medžiagos, imituojančios ląstelių žūtį. Vykstant tikrai infekcijai žūva ląstelės ir išsiskiria imuninę sistemą aktyvuojantys junginiai. Leidžiant vakciną, imuninė sistema gali nereaguoti, tad adjutantai naudojami lyg įspėjamieji pranešimai, kad reikia aktyvuoti antikūnių gamybą.
Pats skiepijimo metodas modernesne forma buvo sukurtas Edwardo Jennerio 1796 metais, skiepijant žmones nuo raupų. Maždaug tuo pat metu prasidėjo ir antivakcininiai judėjimai.
Nuo to laiko vakcinavimą, vakcinas lydi antivakcininiai judėjimai, dažniausiai besiremiantys žmonių baimėmis, nežinojimu, kai kurių elementarių dalykų nesupratimu. Jei pirmieji argumentai prieš vakcinas buvo naivūs, tai dabar antivakcininiai judėjimai turi lyderius, kurie dėl neaiškių priežasčių klaidina žmones, naudodamiesi savo žiniomis, bet pateikdami nors ir teisingų faktų, tačiau klaidingas interpretacijas arba hipotezes kaip įrodytus dalykus, įterpdami holistinių, antroposofinių teiginių.
Lietuvių kalba yra išsamus portalas „Homosanitus“, kuriame pateikiama itin daug antivakcininių argumentų. Kelis iš jų paminėsiu ir parodysiu, kaip yra kuriamas modernus pseudomokslas – taip, kad dauguma net nepajunta, jog juos ką tik suklaidino.
Teiginius renkuosi atsitiktinai, nes išsamiai atsakyti į visus kylančius klausimus reiktų ir galima būtų parašyti ne vieną ir ne du straipsnius, ar netgi visą knygą.
„Pašaliniai skiepų reiškiniai – alerginės ir autoimuninės uždegiminės reakcijos, sukeltos imuninės sistemos reaktyvumo pasislinkimo iš Th-1 pusės į Th- 2.“
Pradėjus gilintis, viskas atrodo gerai – Th-1 ir Th-2 egzistuoja (Th-2 – humoralinė imuninė sistema , Th-1 – ląstelinė imuninė sistema), bei netgi cituoja straipsnį, susijusį su Th-1 ir Th-2 sistemų išbalansavimu skiepijimo metu.
Viskas atrodo rimtai ir pagrįstai, kaip tik tai, ko norėtųsi iš oponentų prieš skiepus – faktų ir tyrimų. Tačiau niuansai išlenda pradėjus gilintis: cituojamame straipsnyje keliama hipotezė, kad skiepai išbalansuoja pusiausvyrą tarp Th-1 ir Th-2 imuninių sistemų ir, pasirinkus JAV karius, dalyvavusius Persijos įlankos kare, aptikta koreliacija.
Hipotezės tikrinimui buvo atliktos kelios studijos, 4 iš 5 tyrimų gavo priešingus rezultatus, vienas – teigiamą rezultatą, tačiau tame darbe nebuvo rimtos kontrolinės grupės, 6 darbas netiesiogiai rinko duomenis, susijusius su Th-1/Th-2 hipoteze, tačiau jie nei patvirtino, nei paneigė sąryšį tarp vakcinų ir Th-1/Th-2 hipotezės.
Taigi moksliniu požiūriu ši hipotezė yra tik hipotezė, nes nėra duomenų, jog vakcinavimas negrįžtamai modifikuotų imuninę sistemą.
O ką daro antivakcininiai judėjimai ir jiems atstovaujantys daktarai? Iliustratyvus citatų pavyzdys iš „Homasanitus“:
„Šiuolaikinė medicina tik pradeda pripažinti tai“, – apibendrinama hipotezė, kuri nebuvo patvirtinta vėlesnių studijų metu. Radus tyrimą, kuriame keliama hipotezė, artima įsitikinimams, iškart laikoma, jog „mokslas pradeda pripažinti“. Tai pirmoji loginė klaida (hipotezė nėra įrodymai ar faktai).
„Šie gydytojo P.F.Incao išdėstyti imuninės sistemos principai eilinį kartą pavirtina mūsų pasaulio ir jo dedamųjų dualumą – nuo galaktikų iki elementariųjų dalelių“, – pateikus hipotezę kaip faktais grįstą teoriją, iškart peršokama prie holistinių idėjų (kiekvienas objektas yra dualus, sudarytas iš materialaus prado ir dvasinio), tiesiog konstatuojant, jog tai „eilinį kartą patvirtina“. Tai – antroji loginė klaida: net jei minėtoji hipotezė būtų teisinga, tai neįrodo, jog egzistuoja dvasinis pradas (dualumas).
Taip, pradedant nuo realiai keltų hipotezių, darant logines klaidas, įvedamas dvasinis pradas į mediciną, ir turime holistinę, antroposofinę mediciną, kuri yra geresnė nei tradicinė, nes nereikia skiepytis ar vaistų, užtenka gyventi dvasingai ir harmoningai ir jūs būsite sveikas!
Koreliacija ir priežastingumas
Aišku, galima teigti, jog aptikta koreliacija įrodo priežastingumą, tačiau tai būtų klaidingas manymas. Teigiama ar neigiama koreliacija, net ir su dideliais koreliacijos koeficientais ( > 0,8–0,9) nebūtinai rodo priežastingumą.
Štai keli teiginiai, kurie skambės absurdiškai, tačiau tarp jų stebima didelė koreliacija:
* Filmai su Nicolas Cage'u skatina žmones skęsti baseinuose (r = 0,66);
* Kuo daugiau urano saugoma JAV, tuo daugiau žmonių gauna matematikos daktaro laipsnį (r = 0,87);
* Autizmą sukelia organinis maistas (r = 0,997).
Paskutinis teiginys yra mano mėgstamiausias – koreliacija tarp „sveiko, natūralaus, organinio maisto“ ir autizmo yra itin stipri, stipresnė nei tyrimuose, ieškančiuose vakcinų sukeliamų šalutinių poveikių, kuriuos naudoja antivakcininiai judėjimai savo teiginiams pagrįsti.
Iš šių pavyzdžių turime suprasti tik viena – koreliacija nebūtinai rodo priežastingumą ir jei dauguma tyrimų net negali aptikti koreliacijos, tai reiškia, jog tiriamų reiškinių nesieja priežastinis ryšys. Be to, svarbu atsiminti, jog jei reiškiniai bus susiję priežastiniu ryšiu, koreliacija bus stebima, bet stebima koreliacija neįrodo, jog reiškiniai susiję priežastiniu ryšiu.
Sunkus tas mokslas, ar ne?
Higienos hipotezė
Jei panagrinėsite gyventojų mirštamumo rodiklius, pastebėsite, kad mirtingumas nuo infekcinių ligų stipriai krito dar prieš vakcinų sukūrimą ar efektyvių vaistų atradimą. Iš principo tai paaiškinama labai paprastai – nuo viduramžių iki dabartinių laikų žmonių bendras gyvenimo lygis tik gerėja – gerėja aprūpinimas maistu, gerėja higienos sąlygos ir visa tai prisideda prie mažesnio ligų plitimo. Vien atsikračius blusų ir žiurkių, pelių, automatiškai krito ir jų pernešamų ligų atvejų kiekiai. Pagerėjus geriamo vandens kokybei, mažėjo dizenterijos, vidurių šiltinės protrūkių.
Visa tai leidžia antivakcininiams bei holistiniams judėjimams iškelti higieną kaip pagrindą ligų gydyme, taip sumenkinant ne vien tik skiepus, bet apskritai vaistų reikšmę.
Tačiau čia yra vienas „bet“ – grafikuose rodomas mirčių kiekis, ne susirgimų. Tai reiškia, jog nuo tymų, kokliušo ar difterijos miršta po 10–20 žmonių 100 000 gyventojų. Vakcinavimas šį skaičių sumažino iki 12 mirčių 2014 metais apskritai (JAV). Pabrėžiu, 12 atvejų visoje populiacijoje, kai ikivakcininėje eroje buvo 10–20 mirčių 100 000 gyventojų.
Holistiniai judėjimai mojuoja tokiais grafikais, skelbdami, kad geresnė higiena būtų išnaikinusi ligą be jokių skiepų ar vaistų, o žmonėms nerodo to menko fakto, kad tai – mirtys, o ne susirgimai. Bei nenurodoma, kad tarp nevakcinuotų žmonių mirtingumas, tarkim, nuo kokliušo, siekia iki 3 proc.
Vakcinos sukelia ligas, nuo kurių skiepijamasi
Šis teiginys remiasi faktu, kad esant susirgimams, sergančiųjų bei gavusių skiepus bus daugiau nei sergančiųjų, bet negavusių skiepų. Aišku, galima kelti net dvi hipotezes:
a) Vakcina nesuveikė;
b) Vakcina sukėlė ligą.
Kaip manote, kurią hipotezę, beje, kaip patikrintą faktą, pateikia antivakcininiai judėjimai?
Iš kokliušo tyrimų gaunami tokie rezultatai: 40 proc. nevakcinuotų vaikų ir 15 proc. vakcinuotų vaikų susirgo kokliušu. Tačiau 15 proc. nuo skiepytų vaikų bus daugiau nei 40 proc. nuo neskiepytų, nes skiepijamų yra dauguma, tad, nors faktas ir teisingas (kad skiepytų, bet sergančių, yra daugiau), jo aiškinimas yra neteisingas.
Be to, cituojamame tyrime skaičiuoti vaikai, sirgę kokliušu pakartotinai (antrąkart). Tai rodo dar vieną antivakcininkų skleidžiamą mitą – jog persirgti be skiepų yra geriau, formuojamas imunitetas. Pasirodo, 40 proc. atvejų natūralus imunitetas liko nesusiformavęs arba nepakankamai stiprus, o skiepijimo atveju – tik 15 proc.
Pabaigai apie skiepus, virusus bei ligas citata iš „Homosanitus“: „Tikėjimas į kažkokias infekcijas – tai tik totali saviapgaulė. Nėra jokių parazitų, galinčių sukelti susirgimus.“
