Iš viso „mirties name“ aptikti trijų žmonių kūnai (vyras, moteris ir, veikiausiai, jų sūnus) bei įvairūs to meto turtai. Iš jų galima spręsti, kad šie žmonės mėgo keliauti: aptikta molinė vaza iš Baltijos regiono bei dvi sidabrinės monetos iš regiono, kur šiuo metu įsikūręs Afganistanas.
Laidojimo vieta stebina savo dizainu, kurio tam tikri elementai primena to meto Vakarų Europos bažnyčių statybą.
Visa tai atskleidžia, kokius atstumus vikingai įveikė ir kokie platūs buvo jų prekybos keliai.
Pati patalpa yra gana erdvi – jos plotis siekia apie 4 metrus, o ilgis – daugiau nei 13 metrų. Tai leidžia manyti, kad čia buvo palaidota pasiturinti pora. Trečiasis karstas joje atsirado vėliau, taigi daroma prielaida, kad šalia tėvų atgulė jų atžala.
Nors patys palaidotųjų kūnai išsilaikė prastai, juodi moters plaukai atlaikė laiko išbandymus. Taip pat išliko ant jos kaklo užkabinti du raktai. Didesnysis simbolizavo tai, kad ji buvo didelių namų šeimininkė, o mažesnysis buvo skirtas neįprastai relikvijų skryniai atrakinti.
Moteris buvo palaidota nedideliame mediniame vagone – tokia garbė taip pat tekdavo tik to meto kilmingoms moterims. Šalia moters kojų buvo palikta minėtoji skrynia, pilna aukso siūlų (veikiausiai skirtų audiniams), kailių, stiklo karolių ir aukštos kokybės vilnos.
Jos vyras taip pat buvo palaidotas prabangiai, kartu su didžiuliu danų kirviu – jis buvo populiarus tarp kilmingų vyrų ir itin naudingas kovos lauke. Kitas laidojimo vietoje aptiktas vyras, veikiausiai jų sūnus, buvo palaidotas su kiek mažesniu danų kirviu.
Šis „mirties namas“ buvo atrastas 2012 metais, tačiau jis išsamiai ištyrinėtas tik dabar. Didelė dalis jame aptiktų radinių eksponuojami Danijos Silkeborgo muziejuje.
Tyrimų vadovė Kirsten Nelleman Nielsen teigė, kad galima tik spėlioti, kas tokie buvo šioje vietoje palaidoti žmonės. „Jie buvo pagerbti ypatingu būdu, taigi jie turėjo būti svarbūs asmenys. Ypatinga tai, kad vyro ir moters karstai pažymėti taip pat. Neįprasta, kad mes galime taip užtikrintai nustatyti, jog šis vyras ir moteris buvo lygūs“, – sakė ji.
Tyrėja pridūrė, kad radiniai laidojimo vietoje patvirtino, jog šie vikingai buvo keliautojai. „Daugelis mūsų galvoja, kad anksčiau žmonės mažai keliaudavo. Tačiau ši vikingų kapavietė yra puikus pavyzdys, kad taip nebuvo. Nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad „mirties namų“ idėją vikingai nusižiūrėjo iš kitur“, – teigė ji.
Tai yra pirmas vikingų „mirties namas“, aptiktas Danijoje, tačiau archeologai yra įsitikinę, kad jų turėtų būti ir daugiau.
