Jei tai būtų žmogaus rankų darbas, sakytume, kad gražu. Tačiau žmogus prie šio grožio kūrimo neprisidėjo, nes jam formuojantis žmonių dar nė nebuvo, o dabartinių žinduolių protėviai jaunikliams prieš miegą pamokomas pasakas apie dinozaurų išnykimą sekdavo.
Taip, tai – tikra vieta. Taip, ji yra mūsų planetoje. Kinijos Zhangye Danxia kraštovaizdžio geologinio parko Gansu provincijoje viršūnės suteikė kalnams pavadinimą: vaivorykštiniai kalnai.
Kalnų stulbinančias spalvas suteikia vanduo ir deguonis, reaguojantys su geležimi ir kitais nuosėdų elementais, o taip pat šiek tiek kitų mineralų iš požeminių vandenų, besisunkiančių per nuosėdas.
Šie sluoksniai iš pradžių gulėjo horizontaliai, vienas ant kito, kaip torto sluoksniai. Per milijonus metų jie buvo palaidoti ir suakmenėjo.
Išskirtinį pokrypį sluoksniams suteikė tos pačios tektoninės jėgos, kurios suformavo ir Himalajus: Indijos plokštei prieš 40–50 mln. metų susidūrus su Eurazijos plokšte ir slenkant po ja, virš jos esanti žemės pluta palinko ir susiraukšlėjo į kalnus.
Sluoksniams iškilus, vandens ir vėjo erozija suformavo dabar matomus išsišovusius kontūrus.
Parengė Input.lt
