„Ištirti penki sarkofagai, siejami su Mikalojumi Kristupu Radvila-Našlaitėliu, jo žmona Elžbieta Eufemija Višnioviecka-Radviliene ir jų vaikais. Visos šeimos palaikai buvo mumifikuoti. Per pirminę antropologinę apžiūrą neaptikta jokių balzamavimui būdingų pjūvių, tačiau istoriniai šaltiniai mini, kad mirusiųjų kūnai buvo ypatingai paruošiami, išmirkomi žolelių tirpaluose. Vizualiai tokio specifinio balzamavimo būdo nustatyti neįmanoma – tam būtini cheminiai tyrimai“, – pasakojo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Justina Kozakaitė.
Tyrėjus sudomino neįprastas ir išskirtinis palaidojimo atvejis – vieno iš Radvilų viršutinė kūno dalis, rankos ir kojos iki blauzdų buvo apvyturiuoti audiniu. Šalia palaidojimo rastas organinis darinys, stebėtinai panašus į širdį.
Pirminė „egzotiška“ versija, pasklidusi tarp tyrėjų, – pomirtinis kūno paruošimas pagal egiptietiškas tradicijas. Nors neatmestinas ir sunkios ligos pakirsto žmogaus mirties variantas.
„Kitas intriguojantis klausimas – mauzoliejaus įkūrėjo M.K.Radvilos-Našlaitėlio palaidojimo vieta. Remiantis memorialiniais įrašais, šiam istoriniam asmeniui buvo priskirti net du karstai. Nors žinoma, kad fundatorius prašė jį palaidoti kukliais piligrimo drabužiais, beveik visi mauzoliejuje esantys kūnai 1905 m. buvo perrengti XX a. pasiūtais apdarais. Todėl atpažinti M.K.Radvilą-Našlaitėlį tapo dar sudėtingiau“, – paaiškino J.Kozakaitė.
Pirminiai tyrimai kol kas padėjo atsakyti tik į keletą klausimų. Pavyzdžiui, iš tirtų kūnų bent vienas priklauso moteriai. Jį galima sieti su E.E.Višnioviecka-Radviliene. Trys palaidojimai priskirtini vyriškos lyties atstovams. Vienas jų yra 16–18 metų amžiaus ir atitiktų jaunojo Kristupo Mikalojaus Radvilos, mirusio 17 metų, portretą: buvo smulkus, mirė netikėtai, kankinamas milžiniškų galvos skausmų ir nepaliaujamo vėmimo.
Šiuo metu specialistų darbai orientuojami į ligų diagnostiką ir laboratorinius tyrimus, kurie galėtų patikslinti palaidotųjų asmenybes.
Tyrė ir sovietai
Radvilos – viena žymiausių LDK giminių, šiandieną jungiančių dviejų šalių istorijas. Radvilų mauzoliejuje Nesvyžiuje išliko apie 70 šios giminės atstovų palaidojimų.
Tai – vienas didžiausių tokio pobūdžio mauzoliejų Europoje. Paskutinį kartą jis tvarkytas 1905 m. Tuo metu mauzoliejuje buvusių palaidojimų būklė buvo kritiška, reikėjo skubiai imtis gelbėjimo darbų. Tąkart palaikai buvo perrengti ir suguldyti į sarkofagus, tačiau neatlikta jokių išsamesnių tyrimų ar restauravimo darbų.
1953 m. kriptoje darbavosi sovietų mokslininkai, norėję išsiaiškinti senąsias balzamavimo paslaptis – jas ketino panaudoti Josifo Stalinio kūno mumifikavimui.
2016 m., bendradarbiaujant Kultūros paveldo departamentui, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui ir Nesvyžiaus nacionaliniam istorijos ir kultūros muziejui-draustiniui, įgyvendinamas dvišalis Lietuvos ir Baltarusijos projektas „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“. Projektu siekiama Baltarusijos specialistus supažindinti su Lietuvos patirtimi kultūros paveldo tyrimo, išsaugojimo ir pritaikymo srityse. Projektui įgyvendinti pasirinktas kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, esantis Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje.
Projekte dalyvauja Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė (projekto vadovė), Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkai Martynas Jakulis, Justina Kozakaitė ir dr. Salvijus Kulevičius, paveldo konservatoriai-restauratoriai Gintaras Kazlauskas, Vytautė Lukšėnienė, Vytautas Norkūnas, Indrė Valkiūnienė ir architektas Rimas Grigas.
