Tik nepamanykite, kad skeptiškai vertinu V.Šikšnį ar jo pasiekimus – anaiptol, su didžiausia pagarba lenkiu galvą prieš šį mokslininką ir visą jo komandą. Ir aš visiškai pritariu VU rektoriui Artūrui Žukauskui, kuris teigia, kad, anksčiau ar vėliau, Nobelio premija už V.Šikšnio atradimą bus įteikta. Didelė tikimybė – pačiam lietuviui (nebent užsienio mokslo institucijoms pavyktų „prastumti“ savo mokslininkus, bet tai jau atskira kalba).
Nuostabu ir tai, kad Nobelio premijų laureatų skelbimas bent porai dienų sužadina žmonių susidomėjimą mokslu ir ypač – lietuvių mokslininkais (turiu omenyje tikrąjį mokslą, o ne ateivius).
Tačiau viską nustelbia tai, kad to dėmesio siekiama nerodant pilno vaizdo ir kurpiant paspausti traukiančias antraštes (anglakalbiai šį reiškinį vadina clickbait).
Dar liūdniau, kuo tokia žvejyba baigiasi. V.Šikšnio atvejis – ne išimtis: tai, kad premija buvo skirta už kitą atradimą, vienas naujienų portalas pakrikštijo „nesėkme Lietuvai“, o feisbuke minios žmonių lieja apmaudą dėl „pralaimėjimo“.
Ponai ir ponios, turiu jums džiugią žinią – niekas nieko nepralaimėjo! O tai, kad lietuvio atrasta technologija užsienio žiniasklaidoje buvo įvardijama kaip viena iš pretendenčių į apdovanojimą, Lietuvai yra laimėjimas.
Visų pirma, jokie kandidatai į Nobelio premijas nėra viešai skelbiami – juos žino tik tie, kas juos nominavo. Nominuoti kandidatus gali labai ribotas skaičius žmonių (kas juos siūlo chemijos premijai, galite sužinoti čia), o atskleisti savo pasiūlymus jiems draudžiama. Ši informacija paviešinama tik po 50 metų nuo premijos įteikimo.
Taigi niekas nežino, ar V.Šikšnį apskritai kas nors pasiūlė Nobelio komitetui kaip kandidatą chemijos premijai gauti, o spėliojimai žiniasklaidoje tėra spėliojimai (beje, ir užsienio žiniasklaidos spėjimuose, kuriais rėmėsi kolegos, paties V.Šikšnio pavardė nebuvo minima – tik CRISPR technologija, prie kurios tyrimų reikšmingai prisidėjo V.Šikšnys).
Be to, Nobelio komitetas turi įprotį apdovanojimus skirti senesnių atradimų autoriams, nors kartais jie neatrodo tokie reikšmingi kaip kokie nors nauji atradimai. Viena iš to priežasčių – nuolat atidėliojant, ankstesnių atradimų autoriai gali tiesiog numirti.
CRISPR genų redagavimo technologija – visiškai šviežias reikalas, taigi kad ir kaip tai būtų reikšminga, jos autoriams Nobelio gali tekti luktelėti ne vienerius metus.
Belieka tikėtis, kad nereikės laukti 30 metų. Ir kad Nobelis už šį atradimą bus skirtas ne kam kitam, o V.Šikšniui.
Tiesa, jei vis dar jaučiatės apgauti pavadinimo – Nobelio Taikos premijos kandidatus gali siūlyti kelis šimtus kartų gausesnis būrys žmonių, pradedant valstybių vadovais ir ministrais, baigiant viso pasaulio universitetų istorijos, teisės ir kitų sričių profesoriais. Įtariu, lietuviai tokios progos nepraleidžia. Taigi kažkoks tautietis tikrai gali būti nominuotas šiai premijai ar net ją gauti. Kada nors. Gal...
