Tikrindami demografinius duomenis iš daugiau kaip 40 valstybių, Niujorke dirbantys mokslininkai nustatė, kad galimas maksimalios žmogaus gyvenimo trukmės padidėjimas jau buvo pasiektas 10-ajame dešimtmetyje.
Pikas buvo pasiektas maždaug 1997 metais, kai mirė iki šiol nepranokto amžiaus – 122 metų ir 164 dienų – sulaukusi prancūzė Jeanne Calment.
„Vėlesnė tendencija – kad seniausias tebegyvenantis žmogus pasaulyje yra maždaug 115 metų „, – sakė tyrimo
bendraautorius Brandonas Milhollandas iš Alberto Einsteino medicinos koledžo.
Šis rodiklis atrodo nepriklausomas nuo fakto, kad vidutinė gyvenimo trukmė toliau didėja, gerėjant medicininei priežiūrai, mitybai ir gyvenimo sąlygoms.
Kitaip tariant, šiais laikais daugiau žmonių sulaukia garbingo amžiaus, bet itin ilgai gyvenantys asmenys nebeišgyvena tiek ilgai kaip ankstesni rekordininkai.
„Mes prognozuojame, kad ši tendencija išliks stabili artimiausioje ateityje“, – sakė B.Milhollandas.
„Įmanoma, kad vienas kitas gyvens truputį ilgiau (nei 115 metų), bet tikimybė kam nors pasaulyje išgyventi iki 125 metų yra mažesnė nei vienas iš 10 tūkstančių“, – sakė jis.
Visa tai, žinoma, gali pakeisti koks nors didelis medicinos ar technologijų proveržis – koks nors seniai ieškomas gyvybės eliksyras.
„Negalime atmesti proveržio, kuris dar labiau padidins gyvenimo trukmę, galimybės, bet tai turės būti nepanašu į nieką, ką matėme anksčiau“, – sakė B.Milhollandas.
„Pastarųjų kelių dešimtmečių medicinos laimėjimai galėjo padidinti gyvenimo trukmę ir gyvenimo kokybę, bet jie nepadarė nieko, kad padidintų maksimalią gyvenimo trukmę“, – pridūrė jis.
Natūrali riba
Mokslininkai naudoja terminą „maksimali gyvenimo trukmė“ –
tai amžius, kurio yra sulaukęs ilgiausiai gyvenęs kurios rūšies
atstovas.
Vidutinė gyvenimo trukmė yra apskaičiuotas žmonių amžiaus
vidurkis. Jis kartu su kitais rodikliais padeda nusakyti visuomenės
gerovę.
Pasak mokslininkų, vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje beveik be
perstojo didėjo nuo XIX amžiaus.
Pavyzdžiui, mūsų dienomis Jungtinėse Valstijose gimę
kūdikiai gali tikėtis išgyventi iki beveik 79 metų, o 1900-aisiais
gimusių amerikiečių vidutinė gyvenimo trukmė tebuvo 47 metai.
Nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio maksimali gyvenimo
trukmė taip pat padidėjo, bet atrodo, kad jau pasiekė savo ribą.
Tai rodytų, kad gali būti biologinė žmogaus gyvenimo trukmės
riba, nors kai kurie žmonės dar viliasi rasti gyvybės šaltinį.
„Mūsų rezultatai tvirtai rodo, kad žmonių maksimali gyvenimo
trukmė yra fiksuota ir pavaldi natūraliems ribojantiems
veiksniams“, – rašo tyrėjai.
B.Milhollandas pripažino, kad „šiek tiek“ nusivylė
rezultatais.
„Tačiau mūsų, kaip mokslininkų, pareiga yra tiesa, net jei
ji ne visada maloni, – sakė jis. – Prognozuoju, jog tie, kurie
siekia nemirtingumo, vis tiek laikysis vilties apie kažkokią dar
neatrastą technologiją, sudarysiančią sąlygas viršyti limitą,
kurį mes aptikome.“
„Tam tikra prasme padarėme jiems paslaugą: jei jie savo viltis
sietų su įprastiniais medicinos laimėjimais, kurie, kaip
nustatėme, neveikia maksimalios gyvenimo trukmės, skaudžiai
nusiviltų“, – aiškino B.Milhollandas
Komentuodamas tyrimą, Ilinojaus universiteto mokslininkas
Stuartas Jay Olshansky žurnale
„Nature“ rašė, jog šios išvados primena, kad „žmonija
artėja prie natūralios gyvenimo ribos“.