Anksčiau šią savaitę tikėtasi, kad V.Šikšniui gali atitekti ir šių metų Nobelio chemijos premija, tačiau šio apdovanojimo dar teks palaukti – pastaroji šįmet skirta trims mokslininkams už molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę.
Kartu su prof. V.Šikšniu premiją gavo ir kiti reikšmingai prie technologijos atradimo prisidėję mokslininkai: Rodolphe’as Barrangou iš Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto, Phillipe’as Horvathas iš „DuPont“ mokslinio padalinio, esančio Pranzūzijoje, Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto Berklyje, Emmanuelle Charpentier iš Umeo universiteto. Penki laureatai iš viso pasidalijo 500 tūkst. dolerių.
R.Barrangou ir P.Horvathas nustatė, kad bakterijoms apsisaugoti nuo virusų padeda CRISPR sistema, leidžianti „perkirpti“ virusų DNR tam tikroje vietoje. Tęsdamas šiuos tyrimus prof. V.Šikšnys su kolegomis išaiškino, kaip ši sistema veikia, ir parodė, kad tą sistemą galima užprogramuoti tiksliai perkirpti norimą seką įvairiuose organizmuose. Tai atvėrė kelius kryptingam DNR sekos redagavimui.
„Waren Alpert“ fondas įsteigtas 1987 m. ir pavadintas jo įkūrėjo, filantropo Wareno Alperto vardu. Iki šiol daugiau nei trys milijonai dolerių paskirstyti 54 mokslininkams. Aštuoni iš jų yra gavę Nobelio premiją.
Kasmet šis fondas sulaukia nuo 30 iki 50 kandidatūrų iš viso pasaulio. Laureatus išrenka Mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro žinomi biomedicinos srities mokslininkai. Tarybai vadovauja Harvardo universiteto Medicinos mokyklos dekanas.
Dėl savo indėlio į biomedicinos mokslus prof. V.Šikšnys šių metų gegužės mėnesį buvo pakviestas tapti biologijos mokslo elitą vienijančios Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) asocijuotuoju nariu. Į šią prestižinę organizaciją priimami tik ypač gyvybės mokslams nusipelnę Europos ir pasaulio mokslininkai.
Prof. V.Šikšnys yra Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas, Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriaus vedėjas.
