Rusijos kosmoso agentūra („Roskosmos“) išleis 57,56 mlrd.
rublių pirmajam naujos kartos pilotuojamam kosminiam laivui
„Federacija“. Tokia suma nurodyta viešųjų pirkimų interneto
svetainėje, o finansavimo šaltiniu įvardijamas federalinis
biudžetas.
Pagal šį projektą ketinama sukurti ir išbandyti laivą
„Federacija“ skrydžiams „į Žemės orbitą ir už jos ribų,
įskaitant ir Mėnulį“. Taip pat planuojama, kad šis laivas 2021
metais atliks bepilotį skrydį į orbitą, o 2023 metais bus atlikti
bepiločiai ir pilotuojami skrydžiai į Tarptautinę kosminę stotį.
Vėliau numatoma sukurti ir antrąjį „Federacija“ serijos
kosminį laivą. Laivu galės skirsti iki keturių žmonių ir juo bus
galima gabenti krovinius. Laivas su įjungtu autopilotu galės skirsti
iki 30 dienų, o prisijungęs prie kosminės stoties galės praleisti
iki 12 mėnesių.
Investuoti į kosmoso programą Rusijos valdžia ketina
nepaisydama to, kad šalies biudžetas 2016–2019 metais bus
deficitinis ir teks naudoti rezervus, skolintis vidaus ir užsienio
rinkose bei privatizuoti valstybines įmones.
Rusija taip pat puoselėja ambicingus planus 2030 metais pradėti
Mėnulio kolonizavimą ir 2035-aisiais jame turėti pilotuojamą
stotį. Mėnulio stotis veikiausiai veiks kaip mokslinė laboratorija.
Mėnulis Rusiją, Vakarų valstybes, Kiniją ir Japoniją domina
ne tik kaip mokslinių tyrimų objektas ar kelionių į tolimesnįjį
kosmosą, įskaitant ir planuojamus pilotuojamus skrydžius į Marsą,
pradinis taškas.
Į Mėnulį žiūrima ir kaip į būsimos žemiškos
civilizacijos plėtros objektą bei naudingųjų iškasenų šaltinį,
dėl kurių geopolitinė konkurencija gali prasidėti visai netrukus.