Efektyviausiomis ir dar neišnaudotomis investicijų sritimis kitais metais laikomi aukštųjų technologijų startuoliai, daiktų interneto ir informacinių technologijų sprendimai, robotika ir mechatronika, nanotechnologijos, atsinaujinanti energetika, išmanus transportas ir logistika, kurios galėtų būti svarbios Lietuvai kartu su jau išplėtotomis lazerių ir biotechnologijų sritimis.
„Globalios technologijų tendencijos, kurioms pranašaujama ypatinga reikšmė ateinančiais metais, yra susijusios su šiomis sritimis, ir jose turime potencialo. Savaeigiai automobiliai, aplinkoje savarankiškai besiorientuojantys bepiločiai, vieni kitus apmokantys robotai su pažangiu dirbtiniu intelektu ir nauji energijos šaltiniai reikalingi visiems šiems naujiems daiktams – tai vienos svarbiausių vadinamųjų „megatendencijų“, – sakė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Kęstutis Šetkus.
Jis pastebėjo, kad apskritai lietuviai yra stipriausi technologijų, fizinių ir biomedicinos mokslų srityse, tačiau atsilieka socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. Todėl K.Šetkus ragino ieškoti partnerysčių šiose srityse.
MITA direktoriaus teigimu, tik pusė visų Lietuvos mokslo įstaigų deda pastangas užmegzti ilgalaikę partnerystę su verslu, turėti sutarčių ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio įmonėmis.
„Iš 26 mokslo institucijų tik 14 pasinaudojo mūsų priemone, remiančia verslo užsakymus iš mokslo, tik 5 mokslo institucijos rodo išskirtinai puikius rezultatus verslo ir mokslo partnerystės srityje ir gali pasigirti, turinčios nuo 50 iki kelių šimtų bendrų mokslo ir verslo projektų ar verslo užsakomųjų darbų“, – sakė K.Šetkus.
Sėkmės istorijos
Į MITA organizuotą konferenciją trečiadienį atvykę didžiųjų Lietuvos universitetų atstovai pasidalino keliomis sėkmės istorijomis.
Vienas ryškesnių Vilniaus universiteto (VU) laimėjimų yra VU Gyvybės mokslų centro mokslininko dr. Lino Mažučio bendradarbiavimas su užsienio mokslo institucijomis ir verslo įmonėmis. „Jis yra dviejų kartu su Harvardo universitetu patentuotų išradimų bendraautoris, kurių pagrindu įsteigtos įmonės Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje. Dr. L.Mažučio kompetencija pritraukia į universitetą užsienio kompanijų užsakymų. Pradėti vykdyti tyrimai Danijos įmonei „Symphogen“, kuri kuria antikūnais paremtus vaistus nuo vėžio“, – sakė VU Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus vedėja Monika Kavaliauskė.
Fizinių ir technologijos mokslų centro Nanoinžinerijos skyriaus vadovas, dr. Ramūnas Valiokas sakė, jog šiais metais jo vadovaujamo skyriaus tyrėjai kartu su įmone „Ferentis“ ir Suomijos kompanija vykdo projektą, skirtą sukurti sintetiniams žmogaus akies ragenos pakaitalams. Pastarieji tinkami efektyviems akių vaistų bandymams ir atrankai, kaip alternatyva bandymams su gyvūnais.
„Buvo sukurtos biologinę ląstelių aplinką primenančių medžiagų savybių nanozondavimo metodikos, kurios bus įdiegtos žmogaus ragenos modelių bandymams ir gamybai. Toks bendradarbiavimas centrą atvedė į naują farmacinių tyrimų sferą“, – teigė dr. R.Valiokas.
Kauno technologijos universitetas kartu su bendrove „Lifosa“ atliko eksperimentą, kurio metu sukurta silikagelio apdorojimo technologija, leidžianti pasiūlyti naujus funkcinius produktus, aktualius neorganinių medžiagų, chemijos inžinerijos ir kitose pramonės šakose. „Šiuo metu silikagelis nėra plačiai naudojamas arba perdirbamas, o kaupiamas sąvartyne, todėl šių atliekų utilizavimo klausimas yra aktualus. Pašalinus ar neutralizavus kenksmingas priemaišas iš silikagelio, šią medžiagą būtų galima naudoti statybinių medžiagų ir kitose pramonės šakose“, – teigė Edmundas Šalna, universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai prognozuoja, kad didės dar aukštesnės kvalifikacijos specialistų, tarpdiscipliniškumo mokslo ir verslo srityse poreikiai.
VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centras pasienyje su Rusija netoli Panemunės šiuo metu įrengia naują pasienio kontrolės punktą. Intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė kreipėsi į mokslininkus tikėdamasi konsultacijų, kaip tinkamai parengti pamatus šiam objektui.
„Mūsų specialistai pirmąjį kartą Lietuvoje pasiūlė panaudoti itin didelio skersmens geopolinius pamatus. Atlikus skaičiavimus bei parinkus tinkamą įrengimo metodologiją, bendrovė sėkmingai įrengė net 2000 geopolinių pamatų. Tai sėkmingas praktiškas mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė dr. Šarūnas Skuodis, Civilinės inžinerijos mokslo centro vadovas.
Mokslas krizių nejaučia?
Diskusijos metu Š.Skuodis užsiminė, kad universitetas nei pajamomis, nei užsakymais nesiskudžia – sunkmetis ar ne, jų vis tiek būna, nes statybos nesustoja, o naujos architektų idėjos reikalauja vis sudėtingesnių sprendimų.
Ar tikrai mokslas nejaučia ekonominių krizių? Ir į ką atsižvelgiama vertinant mokslo plėtrą šalyje? To Lrytas.lt paklausė MITA direktoriaus K.Šetkaus:
„Nepritarčiau šitai nuomonei. Manau, kad krizės yra, tačiau jos labai jaučiasi išeigai mokslo, o ne pačiam mokslo vystymui, tyrimų vykdymui. Taip, tyrimų vykdymas priklausomas nuo finansų, nuo idėjų. Vis dėlto, kaip rodo istorija, jis lanksčiau į krizes reaguoja. Tačiau mokslo rezultatų prasme krizės yra pakankamai susijusios ir su ekonomikos krizėmis.
Mokslas turi labai daug vertinimo mechanizmų, pradedant tais pačiais moksliniais straipsniais, baigiant užsakymais iš verslo. Statistika rodo, kad yra trys susiję dalykai: investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, ekonomikos augimas bei mokslo rodiklių augimas. Taigi tikrai nepritarčiau, kad mokslas krizių neturi.
Galiu pasakyti sėkmės pavyzdį, kaip būtų lengviausia išeiti iš ekonominės krizės – jei moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra justų augimą, tai, manau, ekonominę krizę išgyventi būtų galima daug greičiau, nes būtų pateikiama daugiau naujų produktų, idėjų, tai generuotų pajamas ir kurtų darbo vietas. Gaila, bet dažniausiai ekonominė krizė būna lygiagrečiai susijusi su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros investicijomis.“
