Besibaigiantys metai ir taip buvo keliamieji, su papildoma diena vasarį, bet astronomams ir laiko skaičiavimo specialistams reikia suderinti visuotinį laiką su realiu Žemės sukimosi greičiu, o jis po truputį lėtėja, todėl kas dvejus–trejus metus reikia pridėti po papildomą sekundę.
Sukdamasi aplink savo ašį Žemė svyruoja, be to, ją veikia Saulės ir Mėnulio gravitacinė trauka bei vandenynų potvyninės bangos. Visa tai mažyte sekundės dalimi iškreipia sukimąsi.
Dėl to Žemė nukrypsta nuo Tarptautinio atominio laiko, kuris naudojant atomų pulsacijas išmatuojamas kelių milijardinių sekundės dalių tikslumu. Tai atlieka keli šimtai atominių laikrodžių, išsidėsčiusių visame pasaulyje. Jie fiksuoja svyravimus cheminio elemento cezio atome, o tai leidžia jiems vieną sekundę padalinti į 10 mlrd. kartų mažesnes dalis.
Tokiu tikslumu per 300 mln. metų prarandama vos viena atominė sekundė.
Tam, kad saulės laikas ir Atominis laikas labai smarkiai nesiskirtų, retkarčiais Pasaulinis koordinuotasis laikas (UTC) yra patikslinamas. Taip atsiranda keista 86 401 sekundės trukmės diena.
Sprendimą pridėti ar atimti sekundę priima Tarptautinė Žemės sukimosi tarnyba, Paryžiuje esanti organizacija, kuri vertina mūsų planetos sukimosi parametrus ir koordinates.
Papildoma sekundė prie UTC pridedama tik vidurnaktį, arba gruodžio 31-ąją, arba birželio 30 dieną. Šįmet „keliamoji sekundė“ bus pridėta šeštadienį, gruodžio 31-ąją.
Tikslinti laiką pradėta 1972 metais. Iki tol laikas buvo matuojamas vien pagal Saulės ir žvaigždžių padėtį Žemės atžvilgiu ir buvo reiškiamas Grinvičo meridiano astronominiu laiku (GMT) ar jo įpėdiniu pasauliniu laiku UT1.
