Amžina gyvūnų kelionė – ne tik dėl šalčio

Turbūt ne vienas iš mūsų yra stebėję į šiltuosius kraštus rudenį išskrendančių ar iš jų grįžtančių paukščių būrius arba vieną dieną pastebėję, kad kiemas staiga tapo pilnas čiurlių. Tačiau kaip gyvūnams sekasi, kol jie būna kelionėje?

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad gyvūnai migruoja bet kur, kur tik malonesnis klimatas. Tačiau iš tiesų jie migruoja paskui maistą.<br>123RF nuotr.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad gyvūnai migruoja bet kur, kur tik malonesnis klimatas. Tačiau iš tiesų jie migruoja paskui maistą.<br>123RF nuotr.
Sumažėjus maisto geniai pakeičia mitybos bazę: vasarą minta lervomis, o žiemą tampa vegetarais ir lukštena kankorėžių sėklas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sumažėjus maisto geniai pakeičia mitybos bazę: vasarą minta lervomis, o žiemą tampa vegetarais ir lukštena kankorėžių sėklas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sakalas išmintingai panaudoja ir tikrą reljefą – lizdus jis daro salose arba ant uolų virš jūros.<br>R.Vitkaus nuotr.
Sakalas išmintingai panaudoja ir tikrą reljefą – lizdus jis daro salose arba ant uolų virš jūros.<br>R.Vitkaus nuotr.
Paukščiai, kurie migruoja naktį, orientuojasi pagal žvaigždes.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Paukščiai, kurie migruoja naktį, orientuojasi pagal žvaigždes.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Gretė Vaičaitytė

Jan 6, 2017, 4:29 PM, atnaujinta Apr 12, 2017, 3:42 PM

Tai yra mokslo populiarinimo konkurso darbas. Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad gyvūnai migruoja bet kur, kur tik malonesnis klimatas. Tačiau iš tiesų jie migruoja paskui maistą, kurio šaltuoju metų laiku ims trūkti. Taip pat galima pamanyti, kad visos šios rūšys, pradėjus šalti, tiesiog persikelia piečiau ir gyvena kaip gyvenę. Bet čia ir slypi visa įdomybė – piečiau persikelia ne visi. Tokios rūšys kaip paprastasis uodas padeda šalčio nebijančius kiaušinius ir žūsta (t. y. sezoniškai keičia gyvenimo formą). Vasarą uodus gaudę gyvūnai, atėjus žiemai, to daryti negali ir turi ieškoti kitų variantų – smulkūs paukšteliai dažniausiai išskrenda žiemoti kitur, o dalis šikšnosparnių lieka, bet užmiega žiemos miegu ir nesimaitina.

Nemigruojantys, bet visą žiemą aktyvūs išliekantys gyvūnai, tokie kaip didieji margieji geniai, sumažėjus maisto, pakeičia mitybos bazę: vasarą minta lervomis, o žiemą tampa vegetarais ir lukštena kankorėžių sėklas. Taigi, gyvūnams, sezoniškai keičiant maitinimosi vietą, įpročius ir aktyvumą, kinta ir mitybos tinklai. O mitybos tinklai, kuriems priklauso migruojančios ir kelionės metu besimaitinančios rūšys, susipina ir su migracijos tinklais. Šie migracijos tinklai erdvėje išsidėsto taip pat ne bet kaip. Gyvūnai pasirenka migracijos koridorius pagal vietovės reljefą. Galbūt atrodo, kad didžiausi žvėrys slepiasi tolimiausiose ir sunkiausiai prieinamose vietose. Be abejo, laukinėje gamtoje yra labai svarbu turėti kur pasislėpti, tačiau brautis per brūzgynus gyvūnams yra taip pat sunku, kaip ir žmonėms.

Štai sumanius paieškoti žvėrių pėdsakų geriausiai yra pirmiausia susirasti kvartalines miško linijas – stambiesiems žinduoliams tai tarsi iš anksto paruošti takai, kuriuose jų judėjimas yra didesnis. O Norvegijoje gyvenantys briedžiai, elniai ir stirnos nesikuklina keliauti per gatves, taip kartais netgi stabdydami eismą. Ir norvegai naudoja skirtingus kelio ženklus, skirtus kiekvienam žvėriui atskirai!

Smulkučiai šikšnosparniai migruodami neretai natūraliu koridoriumi pasirenka upės vagą. Upės vaga yra saugus koridorius – niekas negali užpulti nei iš šonų, nei iš apačios, skristi yra daug vietos, o sausuma, kurioje galima pailsėti, – visai čia pat. Galimybę bet kada nusileisti sausumoje turi ne visi, todėl kranto linija ilgai skridusiesiems virš atviro vandens irgi atlieka svarbų vaidmenį.

Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių Vakarų Palearktikoje. Štai todėl žiedavimo stotys, kurios būna aktyviausiuose taškuose, Lietuvoje įrengtos sausumos iškyšuliuose, įsiterpiančiuose į didelius vandens telkinius – Kuršių marias (Ventės rage) ir Baltijos jūrą (Kuršių nerijoje).

Migracija tampa dar sudėtingesnė, kai migrantus pradeda medžioti plėšrūnai. Štai Eleonoros sakalas jauniklius atsiveda gana vėlai: vasaros gale arba rudens pradžioje. Mat tuo metu vyksta intensyvi smulkių paukščių migracija – grobis atskrenda pats, o sakalui tereikia jį pasiimti ir atnešti jaunikliams. Natūralu, kad mažieji paukšteliai tokių vietų, kur gali būti užpulti, pradeda vengti – mokslininkai tai vadina plėšrūnų reljefu. Nors tai nėra nei kalnai, nei daubos, o tik hipotetinis reljefas, jis ne mažiau reikšmingai valdo mažų paukštelių srautus nei tikrasis.

Sakalas išmintingai panaudoja ir tikrą reljefą – lizdus daro salose arba ant uolų virš jūros. Ilgą kelią virš vandens be poilsio skridusiems paukščiams salos ir uolos (kaip ir Kuršių nerija ar Ventės ragas) atrodo kaip išsigelbėjimas, todėl kai kurie iš jų ryžtasi skristi kaip tik pro sakalo lizdą.

Be maisto, reljefo ir grėsmių, migracijos koridorių išsidėstymą taip pat gali lemti klimatas. Paukščiai – ypač stambesni – stengiasi skristi pavėjui, todėl migracijos laiką ir vietą renkasi atsižvelgdami ir į sezonines oro sąlygas. Na, o virš vandenyno pučiančios oro srovės lemia sroves, kurios jau išnešioja ir kitus gyvūnus. Jei ne Golfo ir Šiaurės Atlanto srovės, Sargaso jūroje išsiritusios upinio ungurio lervutės Lietuvos tikriausiai taip ir nepasiektų. Viskas susipina į milžinišką tinklą – vandenų ir sausumos pasauliai nėra vienas nuo kito atskirti.

Nepasiklysti migruojantiems paukščiams padeda magnetitai – magnetinio lauko receptoriai, kuriais naudodamiesi paukščiai gali jausti žemės magnetinio lauko kryptį ir pagal ją orientuotis. Prijaukinti balandžiai, kurie buvo paleisti už 27 km nuo namų, bet turėjo prie nugaros priklijuotus magnetus, nesugebėdavo grįžti namo nepasiklydę, nes jausdavo ir magnetų skleidžiamą magnetinį lauką, kuris trukdė.

Senovėje keliaujantiems žmonėms nepaklysti taip pat padėdavo magnetinis laukas, tiksliau – jį parodantis kompasas. O giedromis naktimis keliautojai naudodavo astroliabiją, padedančią orientuotis pagal žvaigždes. Tie paukščiai, kurie migruoja naktį, irgi orientuojasi pagal žvaigždes. Tai buvo įrodyta mažą paukštelį Passerina cyanea paleidus migruoti po dirbtiniu dangumi (ne visada atitinkančiu tikrovę) planetariume. Tad galbūt ne be reikalo ir savąją galaktiką  gimtojoje kalboje vadiname Paukščių Taku?

Tačiau keliaujantiems gyvūnams pasiklysti baisu ne visada, nes kai kurie ir migruoja tam, kad kuo plačiau paplistų. Vieni tokių – savotišką būdą pasirinkę amfisbenai. Vykstant žemynų skilimui, šie į mažus kirminėlius panašūs ir toli nukeliauti nepajėgiantys žvėreliai plito plaukdami ant vandens paviršiuje plūduriuojančių salelių. Žinoma, nuplaukti iki gretimo žemyno užtrunka ne taip ir trumpai, todėl tose salelėse plaukdavo ir amfisbenai, ir vabzdžiai, kuriais jie misdavo kelionės metu – migravo visa miniatiūrinė ekosistema. Tiesa, tai jau ne sezoninė, o gerokai ilgiau trunkanti migracija, kurios ir tikslas visai kitoks.

Migruoja ne tik paukščiai, bet ir daugybė kitų gyvūnų. Migracija padeda ištverti žiaurią žiemą, bet kelionėje jie susiduria ir su įvairiais iššūkiais. Jos vyksta ne bet kaip – atrodo, kad migrantai – ypač skrendantys – galėtų į savo tikslą keliauti tiesia linija, tačiau kelionės maršrutą lemia vietos reljefas, tykantys plėšrūnai, klimato sąlygos, todėl jie laikosi nuo seno susiformavusių migracijos koridorių. Na, o kad nuo jų nenuklystų – ar kaip tik, kad išplistų kuo plačiau, – gyvūnai turi specifinius pojūčius ir prisitaiko. Visa tai susipina į vientisą dinamišką sistemą, kurią stebėti gali kiekvienas iš mūsų, įsižiūrėdamas į sezoninius gamtos pokyčius, o galbūt netgi bandydamas pagal juos nuspėti orus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.