Įdomus eksperimentas parodė, kas nutinka po žemės drebėjimo

Iš dalies vandens prisotintas smėlis simuliuojamo drebėjimo metu virsta klampia koše.<br>Kadras iš „YouTube“
Iš dalies vandens prisotintas smėlis simuliuojamo drebėjimo metu virsta klampia koše.<br>Kadras iš „YouTube“
Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

Mar 23, 2017, 4:52 PM, atnaujinta Apr 7, 2017, 9:27 AM

Žemės drebėjimai pražūtingi savaime, tačiau ne mažesnę žalą vėliau gali padaryti ir jų paveiktas dirvožemis. Puraus, suslėgto grunto ir smėlio mišinys – ideali kombinacija, leidžianti žemės paviršiui transformuotis į šį tą neįprasto.

Kartais net ir įvykus stipriam žemės drebėjimui pastatai nugriūva tik po kurio laiko arba nugriūva net ir ten, kur drebėjimas buvo iš pažiūros visai nestiprus. Taip atsitinka todėl, kad po žemės drebėjimo stipriai pakinta gruntą sudarančių frakcijų išsidėstymas ir žemės pagrindas tampa nestabilus.

Paprastai kalbant, pokytis toks, kad žemės pagrindas tampa panašus į košę arba pavieniais atvejais netgi į skystį.

Blogiausia, kad ypatingų sąlygų susidaryti tokiai situacijai nereikia – taip gali nutikti iš esmės visur, kur tik vyksta žemės drebėjimai.

Kaip visa tai atrodo, puikiai iliustruoja Ilinojaus valstijos Geologijos tarnybos vaizdo įrašas:

Jame matoma, kaip iš dalies vandens prisotintas smėlis simuliuojamo drebėjimo metu virsta klampia koše.

Visa, kas paslėpta po žeme (šiuo atveju kamuoliukas, atstojantis po žeme užkastą degalų cisterną), iškyla į paviršių, o svarelis (pastato atitikmuo) prasmenga.

Ir nors šiame įraše po simuliuoto drebėjimo žemės paviršiuje susiformavo nedidelis vandens sluoksnis, realybėje visa teritorija atrodytų tarsi užtvindyta potvynio.

Tai nutinka visai ne dėl trūkusių vamzdžių, nors būtent taip dažniausiai aiškinamas žemės drebėjimą lydintis potvynis.

Taip atsitinka, nes skirtingos grunto frakcijos yra pasiskirsčiusios nevienodai. Drebėjimo metu, veikiant dideliam slėgiui, puriai pasiskirsčiusi žemė linkusi plėstis, o suslėgto grunto sluoksniai – priešingai – susispausti.

O vanduo, ypač jei grunte jo yra daug, pro atsivėrusias persiskirsčiusių grunto frakcijų spragas, veikiamas slėgio, ima veržtis į paviršių. Tai galima palyginti su kavinuku, turinčiu stūmoklį. Staiga spaudžiant stūmoklį vanduo ima sparčiai veržtis aukštyn.

Šis procesas dar labiau paskatina skirtingas žemės frakcijas atsiskirti ir dar labiau sumažina bendrą pagrindo tvirtumą.

Šiame vaizdo įraše galite pamatyti, kaip tai atrodo realybėje:

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.