Archeologai aptiko daugiau nei 650 įkeptų kalkakmenyje kaukolių ir tūkstančius fragmentų cilindriniame pastate šalia Didžiosios Tenočtitlano piramidės, vienos iš pagrindinių šventovių actekų sostinėje Tenočtitlane, kuris vėliau tapo Meksiku.
Manoma, kad bokštas buvo dalis Huey compantlio – didelio kaukolių masyvo, išgąsdinusio miestą užėmusius Hernano Korteso vadovaujamus ispanų konkistadorus. Kaukolių bokštas minimas to meto įrašuose.
Istorikai žino, kad daugelyje Mezoamerikos kultūrų iki ispanų užkariavimo ant compantlių – kaukolių grotų – buvo demonstruojamos karo belaisvių kaukolės.
Bet 2015 metais pradėti archeologiniai kasinėjimai senajame Meksike rodo, kad actekų atveju tai nėra išsamus vaizdas.
„Tikėjomės rasti tik vyrus, jaunus vyrus, kokie turėjo būti kariai, o moterys ir vaikai paprastai į karą neina“, – sakė Rodrigo Bolanos, radinius tyrinėjantis biologas antropologas.
„Čia vyko kažkas, apie ką nežinojome, ir tai išties nauja, pirmasis toks radinys Huey compantlyje“, – pridūrė jis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Raulas Barrera, vienas iš archeologų, dirbančių greta didžiulės Metropoliteno Katedros, pastatytos virš Didžiosios Tenočtitlano piramidės, sakė, kad kaukolės į bokštą būdavo įmontuojamos po to, kai pabūdavo viešai apžiūrai compantliuose.
Maždaug šešių metrų skersmens bokštas stovėjo actekų Saulės, karo ir žmonių aukojimo dievo Uicilopočtlio šventyklos kampe. Jo pagrindas dar neatkastas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Neabejojama, kad šis bokštas buvo vienas iš kaukolių monumentų, paminėtų Andres de Tapia, ispanų kareivio, lydėjusio H.Kortesą 1521 metų Meksiko užkariavime, užrašuose, sakė R.Barrera.
Aprašydamas kampaniją, de Tapia mini suskaičiavęs dešimtis tūkstančių kaukolių Huey compantlyje. R.Barrera sakė, kad kol kas atrastos 676 kaukolės, tęsiant kasinėjimus jų turėtų būti aptikta daugiau.
Actekai ir kitos Mezoamerikos tautos atlikdavo ritualinius žmonių aukojimus kaip atnašus Saulei.
Šaltinis: Reuters.com.