Vykdant tyrimą, išanalizuota apie 20 tūkst. radiologinių tyrimų rezultatų, gautų Radiacinės saugos centre (toliau – RSC) ir kitose radiologinius tyrimus vykdančiose institucijose (Aplinkos apsaugos agentūroje, Valstybiniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje ir kt.).
2016 m. vidutinė apšvita, kurią Lietuvos gyventojas patyrė iš įvairių šaltinių, išskyrus profesinę apšvitą, lygi 3,37 mSv. Didžiausią Lietuvos gyventojo patiriamos apšvitos dalį sudaro radioaktyviųjų radono dujų patalpose lemiama (1 mSv per metus) bei medicininių rentgenodiagnostikos procedūrų metu pacientų patiriama apšvita (1 mSv).
Iš kitų apšvitą lemiančių šaltinių gyventojas vidutiniškai per metus patiria mažesnę apšvitą, pvz., dėl radionuklidų maisto produktuose ir geriamajame vandenyje – apie 0,4 mSv, išorinės apšvitos lauke ir pastatuose – 0,52 mSv, kosminės spinduliuotės – apie 0,4 mSv per metus. Lietuvos gyventojų patiriamą apšvita nesiskiria nuo apšvitos, kurią patiria kitų panašaus ekonominio išsivystymo ir geografinės platumos valstybių gyventojai.
Palyginti su 2012 m., apšvita dėl medicininių rentgenodiagnostikos procedūrų padidėjo nuo 0,8 iki 1,0 mSv per metus, t. y. daugiau kaip 25%. Didžiausią dalį gyventojų apšvitos, patiriamos atliekant medicinines diagnostines procedūras, sudaro kompiuterinės tomografijos procedūros (55%) ir šis skaičius palaipsniui didėja. Panaši tendencija vyrauja ir kitose pasaulio šalyse.
Plačiau apie gyventojų apšvitos stebėsenos rezultatus galima sužinoti RSC interneto svetainėje.