„Kartą seniai seniai, tolimoje tolimoje galaktikoje susidūrė dvi juodosios skylės, ir per Visatą nuvilnijo gravitacijos bangos, kurios prieš dvejus metus buvo užfiksuotos pačiu tiksliausiu žmonijos sukurtu prietaisu, LIGO interferometru“ - pradėjusi citata iš filmų „Žvaigždžių karai“, šiemetinės Nobelio premijos už fizikos pasiekimus aplinkybes pristatė Švedijos Karališkosios akademijos narė Olga Botner.
Erdvėlaikiu sklindantys gravitacijos raibuliai pirmąkart buvo išpranašauti Alberto Einsteino, prieš šimtmetį paskelbusio bendrąją reliatyvumo teoriją. Tačiau pirmųjų konkrečių įrodymų apie jų egzistavimą buvo gauta tik 2015 metais, kai du detektoriai Jungtinėse Valstijose užfiksavo pirmąjį tokį signalą.
Prestižinis apdovanojimas minėtiems trims mokslininkams skirtas „už reikšmingą indėlį LIGO detektoriui ir gravitacinių bangų stebėjimui“.
Dar prieš paskelbiant laureatus buvo prognozuojama, kad Nobelio komitetas nuspręs pagerbti gravitacinių bangų atradėjus, bet kai kurie teigė, kad šis atradimas dar pernelyg naujas.
Per iškilmingą ceremoniją, kuri vyks Stokholme gruodžio 10 dieną, minint premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.
Premijos piniginę dalį – 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų). Pusė jos atiteks R.Weisui, dirbančiam Masačusetso technologijų institute (MIT), o likusią dalį pasidalys Barry C.Barishas ir Kipas Thorne'as – Kalifornijos technologijų institute (CALTECH).