Nors „šiltų tvenkinių“ hipotezė nėra visiškai nauja, daugybė duomenų ir skaičiavimų naujausiame tyrime rodo jos tikėtinumą.
McMaster universiteto Kanadoje ir Maxo Plancko astronomijos instituto Vokietijoje tyrėjai sako, kad visa tai pradėjo vykti vos po kelių milijonų metų, kai Žemė atvėso tiek, kad ant jos galėtų kauptis vanduo – o kontinentai vis dar tebeniro iš vandenynų.
„Niekas anksčiau neatliko skaičiavimų“, – sako Benas K. D. Pearce’as iš McMaster universiteto. – „Tai svarbi pradžia. Ir labai jaudinanti."
Skaičiavimais buvo vertinama RNR polimerų – bazinių molekulių, galinčių saugoti genetinę informaciją ir katalizuoti chemines reakcijas – formavimosi galimybė.
Ar jie galėjo susiformuoti, kai meteoritai atnešė pagrindinius organinių junginių statybinius blokus, kurie tada susijungė su tvenkiniuose buvusiais elementais?
Su tinkamu kritulių ir garavimo lygiu – be abejonės taip, sako naujojo tyrimo komanda. Šie RNR polimerai būtų galėję tapti sudėtingesni ir iš jų išsivystyti DNR, teigia tyrėjai.
Savo darbą jie parėmė atitinkamai astrofizikos, geologijos, chemijos, biologijos ir kitų disciplinų tyrimais.
„Kadangi yra tiek daug faktorių iš tiek daug sričių, nuostabu, kaip viskas dera“ – sako Ralphas Pudritzas iš McMaster universiteto. – „Kiekvienas žingsnis labai natūraliai perėjo į kitą. Visų jų kartu sudaromas aiškus vaizdas – stiprus jų teisingumo argumentas.“
Naujieji skaičiavimai gyvybės Žemėje rodo prasidėjus prieš 3,7 – 4,5 mlrd metų. Tai anksčiau, nei nurodė kai kurie ekspertai, bet vis dar nesame tikri – nesena uolienų studija parodė, kad pirmieji organizmai atisrado maždaug prieš 4 milijardus metų.
Kiti mokslininkai mano, kad gyvybė prasidėjo giliau Žemėje, šalia versmių vandenynų dugne ar karštuosiuose šaltiniuose sausumoje. Pažvelgti į milijardų metų praeitį nėra lengva netgi aštriausiems srities protams.
Nauji tyrimai rodo, kad gyvybė mūsų planetoje užsimezgė po to, kai meteoritai pasiekė planetos paviršiuje telkšančius mažus, šiltus tvenkinius, taip pradėdami grandinines chemines reakcijas, iš kurių Žemėje atsirado pirmieji genetinio kodo fragmentai.
Tačiau hipotezės patikrinimas įtikina ne visus. Biologas Johnas Sutherlandas iš Kembridžo universiteto mano, kad meteorito smūgis į žemę būtų išgarinęs bet kokius organinius junginius – dar prieš užsimezgant gyvybei.
„Dideli meteoritai, kurie būtų atgabenę daugiausiai organinės medžiagos, susidurdami išskiria tiek energijos, kad bet kokios organinės medžiagos krovinys suskaldomas,“ sakė jis leidiniui „New Scientist“.
Kaip bebūtų, naujausio tyrimo komanda teigia, kad jų modeliai pateikia „nuoseklų scenarijų“ apie ankstyviausios gyvybės užsimezgimą Žemėje. Be to, žinios apie gyvybės atsiradimą mūsų planetoje padėtų analizuoti likusį kosmosą.
Žinoma, dar reikės atlikti daugybę tyrimų, kol galėsime užtikrintai tvirtinti, kaip atsirado gyvybė – ir kokios formos ji buvo – bet panašu, artinamės prie atsakymo.
„Pateikėme įtikimą fizinę ir cheminę informaciją apie sąlygas, kuriomis galėjo susidaryti gyvybė“, – sako vienas Maxo Plancko instituto mokslininkų Dmitrijus Semenovas, taip pat prisidėjęs prie tyrimo. – „Dabar metas eksperimentatoriams išsiaiškinti, kaip gyvybė iš tiesų galėjo atsirasti tokiomis specifinėmis planetos jaunystės sąlygomis“.
Tyrimas buvo publikuotas PNAS.
