Neseniai atrasti suakmenėję pėdsakai piešia jaudinančią vieno tokio padaro medžioklės sceną: didžiulis padaras ilgai kentėjo žmonių persekiojimą, kol galiausiai neištvėrė: jis visu savo 2 metrų ir 10 centimetrų ūgiu atsistojo ant užpakalinių kojų ir švystelėjo priekinėmis letenomis, turinčiomis dalgius primenančius nagus. Kas nutiko toliau – neaišku: galbūt žmonėms ir pavyko nudėti priešistorinę pabaisą, spėja vienas iš tyrėjų, aplinkos ir geografijos mokslų profesorius Matthew Bennett iš Bornemuto universiteto Didžiojoje Britanijoje.
Bet sprendžiant pagal šiais laikais išlikusių medžiotojų-rinkėjų genčių medžioklės sėkmės dažnumą – ir dar turint omenyje tai, kad žemės tinginiai buvo itin raumeningi – galėjo būti ir taip, kad akmeniniai medžioklės įrankiai buvo pernelyg menki tokiam padarui.
Medžioklės scenos pėdsakai buvo aptikti Naujosios Meksikos valstijos (JAV) Baltojo smėlio nacionaliniame parke prieš metus, 2017 balandį. Tai tapo didele tyrimo vadovui Davidui Bustos, kuris seniai įtarė, kad fosilizavęsi pirmykščio žmogaus pėdsakai yra išlikę kažkur parko teritorijoje.
Dar netikėčiau buvo tai, kad žmogaus pėdos buvo aptiktos tinginio pėdsakų viduje – kas reiškia, kad senovės žmonės sekė pėdsakais tada, kai šie smėlingame purve buvo dar švieži. Parko teritorijoje yra aptikta ir daugiau suakmenėjusių dabar jau išnykusių milžiniškų gyvūnų pėdsakų – mamutų, vilkų, didžiųjų kačių, kupranugarių ir galvijų.
„Teritorijoje yra šimtai tūkstančių įvairių gyvūnų ir žmonių pėdsakų“, teigia M.Benettas. – „Tai yra pėdsakais gausiausia radimvietė abiejose Amerikose – o ko gero, ir visame pasaulyje“.
Vis dėlto, žmonių pėdsakų, persidengiančių su milžiniškų tinginių pėdsakai yra mažiau nei tuzinas. Sprendžiant pagal pėdsakus, tai buvo gyvūnai, priklausantys Nothrotheriops arba Paramylodon rūšims, ir greičiausiai pėdsakus paliko keli skirtingo amžiaus gyvūnai.
Pėdsakai atskleidžia, kad senovės žmonės su milžiniškais tinginiais susidurdavo paskutiniojo ledynmečio metu. Pėdsakai yra įrodymas, kad žmonės persekiojo ir medžiojo gauruotuosius ir naguotuosius senovės milžinus, kurie panašiu metu ir išnyko – kaip ir kiti stambieji žinduoliai (tokie kaip mamutai) ar Šiaurės Amerikos arkliai.
Iki šiol tęsiasi ginčas, kas buvo pagrindinis faktorius, galiausiai privedęs prie šių gyvūnų išnykimo – klimato kaita ar žmonių veikla.
