Tokia versija populiari jau ilgus dešimtmečius. „Andainykštėmis technologijomis žmonės negalėjo pastatyti tokio statinio, jiems turėjo padėti kažkas protingesnis“, – tokius komentarus turbūt esate matę ar girdėję ne kartą.
Bet mokslo žmonės nuolat triuškina sąmokslo teorijų šalininkus, o naujausias tyrimas visus svajotojus apie turėtų nuvilti kartą ir visiems laikams.
Amsterdamo universiteto fizikos profesorius Danielis Bonnas su komanda sėkmingai atkūrė technologiją, kaip senovės egiptiečiai gabendavo akmens blokus iš skaldyklos iki pat statybvietės – po to, kai tyrėjai aptiko 1900 pr.m.e kapą su piešiniu, kaip daugiau nei šimtas žmonių tempia didžiulę statulą, naudodamiesi virvėmis ir tam tikromis rogėmis.
Pasirodo, žmonės tiesiog ant smėlio pildavo tam tikrą kiekį vandens, ir tai padėdavo dykuma transportuoti masyvius objektus.
„Egiptologai manė, kad tai – ceremoninis veiksmas. Bet klausimas – kodėl jie taip darė?“, – klausia profesorius D.Bonnas.
Ir pasirodo, egiptiečiai taip elgėsi todėl, kad sausas smėlis sukuria per didelę trintį, dėl kurios gabenti krovinius per smėlį darosi pernelyg sunku. O vanduo sujungia smėlio smiltis ir taip sukuria tvirtesnį bei tolygesnį paviršių.
„Jei smėlis bus per sausas, tai neveiks. Jei pernelyg šlapias – taip pat neveiks. Smėlis turi būti optimaliai standus. Pasirodo, Egipto dykumos drėkinimas gali sumažinti trintį, kas reiškia, kad tempti roges šlapiu smėliu tau reikės perpus mažiau žmonių, jei lyginsime su tempimu per sausą smėlį“, – aiškina mokslininkas.
Taigi, senovės egiptiečiai buvo pakankamai protingi, kad pastatytų piramides, ir nenaudojo tam tiek darbininkų, kiek daugelis žmonių įsivaizduoja.
Apie tai pasakoja ir šis video filmukas:
Su tokia teorija sutinka ir Čikagos bei Harvardo universitetų archeologas Markas Lehneris. Beje, pats turintis didelę patirtį Egipte.
„Pirmąkart į Egiptą nuvykau 1972, ir nutiko taip, kad pragyvenau ten 13 metų“ – prisimena mokslininkas, tyrinėjęs tiek Egipto istoriją, tiek pačius egiptiečius.
To, kad piramides statė ne kas kitas, bet žmonės, mokslininko teigimu įrodo daug požymių – nuo žymių, kuriuos akmenyje dar skaldyklose paliko įrankiai (ir kokias, tiesą sakant, akmens skaldyklos palieka ir šiais laikais) iki detalių piešinių, rodančių, kaip senovės egiptiečiai gabeno akmenis ir statė konstrukcijas. Pasak M.Lehnerio, visa tai nubraukti ir ignoruoti būtų paprasčiausiai kvaila.
Na ir žinoma, kaip be eksperimento. Ir M.Lehneris atliko ne tokį sumažinto mastelio, kokį vykdė D.Bonnas, bet su realiais žmonėmis, realiai akmenimis ir realiomis medinėmis rogėmis. Tik savo ruožtu jie išbandė kitą žinomą senovės egiptiečių techniką – roges vilkti patiestais rąstais, per kuriais rogės tiesiog rieda.
Žinoma, eksperimentas pasitvirtino – taip gabenti didelius ir masyvius krovinius įmanoma.
Na ir žinoma, be viso šito, senovės egiptiečiai akmenų transportavimui naudojo dar ir baržas bei kanalus – ir visi šie metodai buvo panaudojami piramidžių statyboje.
Paprastas to įrodymas – vienas amerikietis pats sau pasistatė Stounhendžą, naudodamasis paprastomis priemonėmis, bet išjudindamas tonas sveriančius akmens luitus. Egiptiečiai galėjo lygiai tą patį – tik dar ir skyrė tam daugiau žmogiškųjų resursų.
M.Lehneris stebisi: „Iš kur toks poreikis ieškoti dar kažkokių civilizacijų ir sakyti – ne, tai buvo ne tie žmonės, tai buvo dar senesnė civilizacija. Galbūt viskas todėl, kad jaučiamės pasiklydę savo pačių civilizacijoje?“
Idėja, kad žmonės negalėjo sugebėti pastatyti didžių konstrukcijų, todėl jiems reikėjo kažkokios dieviškos ar pranašesnės civilizacijos pagalbos, įžeidžia. Senovės žmonės akmenų skaldymui ir transportavimui naudojo įvairias technikas. Taip, dabar mes naudojamės mašinomis, ir statybas šiais laikais vykdo, palyginus, vos saujelė žmonių – bet anksčiau mašinas atstojo dideli kiekiai žmonių. Piramides statė dešimtys tūkstančių.
Dešimtys tūkstančių žmonių, o ne ateivių – kurie jei ir egzistuoja, tai iki šiol nesame jų sutikę.
