Ir neandertaliečiai, ir mamutai iš tiesų kilo iš šiltos Afrikos – į šaltesnius kraštus jie po truputį numigravo vėliau. Tie vienodi genai, kuriuos galima aptikti ir mamutuose, ir neandertaliečiuose, žinoma, nereiškia, kad šios rūšys buvo giminingos. Tačiau ši informacija vis tiek šį tą pasako apie evoliuciją.
Mokslininkai patys nustebo aptikę panašius genus, atsakingus už prisitaikymą gyvenimui šaltame klimate. Iš pradžių gali pasirodyti, kad tai net nėra taip keista – juk ir mamutai, ir neandertaliečiai išgyveno ledynmetį ir turėjo prisitaikyti prie žemos aplinkos temperatūros. Tačiau abi šios rūšys savo šaknis galėtų atsekti iki pačios Afrikos. Tai reiškia, kad judėdami į šaltus kraštus, mamutai ir neandertaliečiai visiškai nepriklausomai išsivystė tuos pačius genus, nulėmusius atsparumą šalčiui.
LEPR vadinamas genas reguliuoja kūno riebalų sankaupas ir vidinę kūno temperatūrą. Mamutai ir neandertaliečiai į Europą persikėlė skirtingu metu ir šį geną išsivystė visiškai nepriklausomai. Mokslininkai surado ir dar kelis panašius genus, atsakingus už prisitaikymą prie naujos aplinkos. Tai gerai iliustruoja vieną evoliucijos faktą – genai formuojasi priklausomai nuo aplinkos.
Vyriausiasis tyrimo mokslininkas Ranas Barkai atradimą pakomentavo taip: „Sakoma, kad esi tai, ką valgai. Neandertaliečiai valgė mamutus ir buvo genetiškai panašūs į juos“. Žinoma, mokslininkas pajuokavo – bendri genai neturi nieko bendro su neandertaliečių suvalgytais mamutais.
Kuo daugiau rūšių genomai yra iššifruojami, tuo daugiau panašumų mokslininkai gali pastebėti. Tai turės didžiulės įtakos evoliucijos tyrimams ateityje. Kas žino, kiek dar rūšių atskirai išsivystė panašius genus? Mokslininkai teigia, kad jų atradimas padės surasti daugiau tokių panašumų tarp negiminingų rūšių.
