Kalnuose – mokslininkų radinys ne iš šio pasaulio

Pietų Afrikos Makhonjwa kalnuose slypi vienos seniausių uolienų pasaulyje – tačiau panašu, ne visos jos yra žemiškos kilmės. Mokslininkai vulkaninėse nuosėdose neseniai rado nežemiškos kilmės organinių medžiagų pėdsakus ir manoma, kad šios medžiagos yra 3,3 mlrd. metų senumo.

Vulkaninės kilmės uolienose Makhonjwa kalnų dalyje F.Westallis ir jo komanda atrado 2mm storio uolienų sluoksnį, išsiskirianti dviejomis neįprastomis anomalijomis. <br>123RF nuotr. 
Vulkaninės kilmės uolienose Makhonjwa kalnų dalyje F.Westallis ir jo komanda atrado 2mm storio uolienų sluoksnį, išsiskirianti dviejomis neįprastomis anomalijomis. <br>123RF nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 28, 2019, 11:51 PM

„Tai pirmas kartas, kai žemės uolose radome nežemiškos kilmės anglies pėdsakus“, – teigia tyrimo autorius astrobiologas Francesas Westallis.

Meteoritai į Žemę krenta jau milijardus metų, jie taip pat turėjo įtakos dabartiniam mūsų planetos paviršiui. Tačiau kyla klausimas – ką šie kosmoso akmenys po savęs palieka?

Daugelis mokslininkų mano, kad kai kurios mūsų planetos gyvybės formos galėjo atkeliauti kosminių molekulių pavidalu. Šis naujas atradimas Pietų Afrikoje šią teoriją dar labiau pagrindžia.

Vulkaninės kilmės uolienose – Makhonjwa kalnų dallyje Josefsdal Chert F.Westallis ir jo komanda atrado 2mm storio uolienų sluoksnį, išsiskirianti dviejomis neįprastomis anomalijomis.

Abi šias anomalijas mokslininkai atrado pasitelkę paramagnetinio rezonanso spektroskopiją (EPR) – iš šių signalų jie pastebėjo, kad 3,3 mlrd. metų senumo uolienų sudėtyje yra dviejų tipų netirpių organinių medžiagų, kurios yra nežemiškos kilmės. 

Vienas EPR signalas mokslininkams parodė tai, ką jie jau anksčiau matė anglies chrondrituose – senoviniuose meteorituose, turinčiuose organinių junginių.

Kita anomalija, kurią pastebėjo mokslininkai – tai nikelio, chromo ir geležies nanodalelės uolienose: šių medžiagų įprastai uolienose nėra. Šis atradimas taip pat sustiprina mokslininkų argumentą, kad šis uolienų sluoksnis susiformavo iš medžiagų, atkeliavusių iš labai labai toli – ir tikrai ne iš mūsų pasaulio.

„Nikelio kupini chrominiai špineliai – dar kitaip vadinami „kosminiai špineliais“ – susidaro tada, kai komosminiai objektai patenka į Žemės atmosferą“, – teigia tyrimo bendraautorius, chemijos inžinierius Didieras Gourieras.

Mokslininkai kol kas nežino, kaip šios dvi anomalijos, užfiksuotus EPR signalais, gali egzistuoti vienoje vietoje tuo pat metu.

„Yra sunku sugalvoti įvykį, kurio metu nuosėdų sluoksnyje būtų išsaugotos tiek organinės, tiek špinelio dalelės. Visų pirma, hidrintos organinės medžiagos išlieka tik tuo atveju, jei krintant temperatūra neviršija šimto laipsnių. Tuo tarpu kosminiai špineliai susiformuoja tada, kai krentantis objektas pasiekia savo lydymosi temperatūrą“, – rašoma tyrime.

Mokslininkai svarsto, kad krentant mikrometeoritams, dulkės nuo jų galėjo susimaišyti su vulkaninių pelenų debesimis. Taip organinės medžiagos ir kosminiai špineliai galėtų patekti į šias vulkanines nuosėdas – ir kartu išbūti milijardus metų.

Žinoma, mokslininkai sako, kad kol kas tai tik hipotezė. Net jei viskas ir vyko pagal tokį scenarijų – mes nežinome, kokią formą šios organinės medžiagos turėjo anksčiau, ir ar šių medžiagų atsiradimas Žemėje yra kaip nors susijęs su dabartinėmis gyvybės formomis.

Nepaisant to, tai vis tiek gan didelis mokslinis atradimas, kurį reikia tyrinėti giliau, rašo „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.