Komanda nuo praėjusių metų kasinėja didžiulėje aukojimo vietoje turistų mėgstamame paplūdimio mieste Huančake (isp. Huanchaco), esančiame paplūdimyje į šiaurę nuo sostinės Limos.
„Tai didžiausia radimvietė, kurioje rasti paaukotų vaikų palaikai“, – antradienį AFP sakė vyriausiasis archeologas Ferenas Castillo.
F.Castillo teigė, kad vaikai, kuriems buvo nuo ketverių iki 14 metų, buvo paaukoti rituališkai garbinant Čimu dievus.
„Jie buvo paaukoti tam, kad nurautų vadinamąjį El Nino reiškinį“, teigia archeologas ir aiškina, jog ženklai rodo, kad visi vaikai buvo nužudyti per drėgną orą. Mokslininkas taip pat neatmeta galimybės, kad rastų kūnų kiekis dar gali išaugti.
„Tai nekontroliuojamas dalykas, šis atvejis su vaikais. Kur kasame, ten randame vis kitą“, – sakė F.Castillo.
Vaikų palaikai buvo atsukti veidu į jūrą. Ant kai kurių dar išlikusi oda ir plaukai.
Huančakas įsikūręs Čimu kultūros, kurios apogėjus buvo tarp 1200 ir 1400 mūsų eros metų, teritorijoje. Pirmieji vaikų kūnai netoliese esančiame Pampa la Cruz miestelyje buvo atkasti 2018 m. birželio mėn., tąkart jų aptikta 56.
Čimu kultūra
Čimu – ikikolumbinės Peru indėnų kultūra. Gyvavo nuo X a. iki 1470 m. dabartinės Peru šiaurinėje pakrantėje, Sečūros dykumoje. Iki Inkų imperijos susikūrimo (1438 m.) buvo sukūrę didžiausią ir stipriausią valstybę Peru teritorijoje – Čimorą (su sostine – Čan Čanu). Kultūros pavadinimas, kaip ir inkų atveju, yra kilęs iš valstybės valdovo titulo – čimu.
1465–1470 m. Čimu imperiją nukariavo inkai.
Kaip rašoma internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“, gyventojai vertėsi žvejyba, prekyba ir drėkinamąja žemdirbyste: statė kelių šimtų kilometrų ilgio drėkinimo kanalus, kurie sudarė tris atskiras sistemas.
Be sostinės Čan Čano, garsėjančiu piramidėmis, čimu kultūros atstovai pastatė ir kitų tvirtovių, tarp jų – Paramongą pietuose. Jų architektūrai būdingi ypač išraiškingi reljefai, vaizduojantys stilizuotas mitines būtybes, ornamentus.
Kaip ir kitos Senovės Peru kultūros, Čimu labai išvystė tekstilės, keramikos, juvelyrikos menus. Keramikai būdinga labai įvairi išraiška, pirmiausia per plastiką. Iš metalo dirbinių buvo paplitusi auksakalyba, ir žymiausia aukso dirbinių forma buvo ritualinis peilis „tumi“.
Čimu, kaip ir kitos senovės Kostos tautos, garbino mėnulį ir žvaigždes. Mėnulis buvo siejamas su jūros potvyniais, kurie buvo ypač reikšmingi pakrantės indėnams. Svarbiausios čimu indėnų dievybės buvo Ši (Mėnulis), Ni (jūra), Jiang (Saulė), Ghis (žemė).
