Wedderburno meteoritas, 1951 metais rastas į šiaurės rytus nuo aukso ieškotojų miestelio, buvo mažas 210 gramų keisto pavidalo kosminės uolienos gabalėlis. Mokslininkai dešimtmečius bandė iššifruoti jo paslaptis – ir galiausiai bent jau su viena paslaptimi galiausiai pasisekė, rašo „Science Alert“.
Naujame tyrime, kuriam vadovavo „Caltech“ minerologas Chi Ma, mokslininkai išanalizavo meteoritą ir aptiko pirmąjį edskotito (angl. edscottite) pavyzdį gamtoje – retą geležies karbido mineralo formą, kokios gamtoje iki šiol dar nebuvo aptikta.
Po to, kai pirmą kartą buvo nustatyta kosminė Wedderburno meteorito kilmė, daugybė mokslininkų grupių tyrė išsiskiriančią juodos ir raudonos spalvos uolieną taip intensyviai, kad iš originalaus meteorito šiandien yra išlikęs vos trečdalis, kuris dabar saugomas Viktorijos muziejaus (Australija) geologiniame rinkinyje. Meteoritas buvo pjaustomas siekiant ištirti, iš ko jis padarytas.
Įvairūs tyrimai parodė aukso ir geležies pėdsakus – bet taip pat ir tokius retus mineralus kaip kamacitą, šreibersitą, taenitą ir troilitą. Dabar į šį sąrašą galima įtraukti edskotitą.
Edskotito atradimas – pavadintas suteiktas meteoritų eksperto ir kosmochemiko Edvardo Scotto, dirbusio Havajų universitete, garbei – yra reikšmingas, nes niekada anksčiau nebuvo patvirtinta, jog šis išskirtinis geležies karbido mineralas gali susidaryti natūraliai.
Toks patvirtinimas yra svarbus, nes tai būtina sąlyga, kad mineralą oficialiai pripažintų Tarptautinė mineralų asociacija.
Tuo tarpu sintetinė geležies karbido mineralo versija buvo žinoma jau kelis dešimtmečius – tai yra mineralo fazė, gaunama geležies lydymo metu. Tačiau dėl naujos Chi Ma ir UCLA geofiziko Alano Rubino analizės, edskotitas dabar yra oficialus IMA mineralų klubo narys – kuris yra labiau išskirtinis, nei galima pamanyti.
„Laboratorijoje iš viso esame identifikavę nuo 500 000 iki 600 000 mineralų, tačiau mažiau nei 6 000 iš jų yra natūralios gamtinės kilmės“, – „The Age“ pasakojo „Museums Victoria“ vyresnysis geomokslų kuratorius Stuartas Millsas, kuris nėra susijęs su naujuoju tyrimu.
Tuo tarp kaip šis natūralios kilmės edskotito pavyzdys atsidūrė Wedderburno apylinkėse, tiksliai nežinoma – tačiau, pasak planetų mokslininko Geoffrey Bonning iš Australijos nacionalinio universiteto, kuris su tyrimu taip pat nesusijęs, mineralas galėjo susidaryti kadaise egzistavusios planetos įkaitusiame, didelio slėgio paveiktame senovinės planetos branduolyje.
Kažkada seniai ši liūdno likimo edskotitą natūraliai gaminanti planeta galėjo patirti kažkokį kolosalų kosminį susidūrimą su kita planeta, mėnuliu ar asteroidu – ir sprogo, o šios sunaikintos planetos fragmentai išsibarstė po kosmosą, „The Age“ aiškina G.Bonningas. O praėjus milijonams metų vienas toks fragmentas atsitiktinai dribtelėjo netoli Wedderburno – ir nuo to mūsų suvokimas apie Visatą šiek tiek prasiplėtė, rašo „Science Alert“.
Tyrimas apie radinį publikuotas „American Mineralogist“.
