ATSAKYMAS: turbūt nustebsite, tačiau šią idėją galima realizuoti! Tik norint viską atlikti teisingai, teks tartis su rusais.
Veikimo principas čia gan paprastas. Jei šaunate į priekį, atatranka stumia jus atgal. Taigi, šaudant žemyn, atatranka turėtų mestelėti viršun.
Visų pirma, teks išsiaišklinti, ar automatas iš principo galėtų pakelti savo svorį? Jeigu jis sveria, tarkime, 4 kilogramus, o jo atatrankos jėga – vos 3 kg, automatas nuo žemės niekaip neatsiplėš, nekalbant jau apie žmogaus pakėlimą.
Inžinerijoje tai vadinama traukos ir svorio santykiu. Jeigu jis mažesnis už vienetą, aparatas į orą pakilti negalės. Raketos-nešėjos „Saturn-5“ svorio ir traukos santykis buvo maždaug 1,5.
Nors programuotojas ir inžinierius, anksčiau kūręs robotus NASA, o dabar piešiantis ir rašantis itin populiarų internetinį komiksą „xkcd“ Randallas Munroe užaugo JAV pietuose, vis dėlto jis pripažįsta nesantis geras šaunamųjų ginklų ekspertas, todėl norėdamas atsakyti į tokį neįprastą klausimą, susisiekė su savo bičiuliais iš Teksaso. Nes, kaip rašo pats R.Munroe, sprendžiant iš po visus namus išsimėčiusio amunicijos kiekio, ši valstija jau virto „Mad Max“ tipo postapokaliptine karo veiksmų zona.
Paaiškėjo, AK-47 traukos ir svorio santykis yra maždaug 2. Tai reiškia, kad pastačius jį vamzdžiu žemyn ir kažkaip užfiksavus nuspaustą nuleistuką, automatas, paleisdamas seriją, turėtų pakilti į orą.
Tas pasakytina ne apie visus automatinius ginklus. Pavyzdžiui, amerikietiškam kulkosvaidžiui M-60 atsiplėšti nuo žemės atatrankos veikiausiai nepakaktų.
Raketinio variklio (arba šaudančio „kalašnikovo“) traukos jėga visų pirma priklauso nuo išsviedžiamos masės – o taip pat, kokiu greičiu ta masė išsviedžiama. Trauka – šių dviejų dydžių sandauga.
Jei АК-47 per vieną sekundę iššauna dešimt kulkų, sveriančių po 8 gramus, o kiekvienos kulkos pradinis greitis – 715 m/s, tai susidarys 57,2N≈6kgf trauka.
Kadangi užtaisytas АК-47 sveria tik 4,8 kg, tai iš principo jis turėtų atsiplėšti ir greitėdamas pakilti nuo žemės.
Tiesą sakant, trauka bus net maždaug 30 % didesnė – iš automato lekia ne tik kulkos, bet ir karštos dujos bei parako degimo produktai. Konkretus traukos padidėjimas priklauso nuo konkretaus ginklo ir šovinio. Bendras efektyvumas dar priklauso nuo to, ar šovinio gilzės pašalinamos, ar lieka šautuve.
Žodžiu, АК-47 pakilti galėtų – tačiau jam traukos nepakaktų į orą pakelti ką nors sunkesnio už voverę.
Galima pabandyti panaudoti keletą automatų iš karto. Jei žemyn šaudys du ginklai, trauka bus dvigubai didesnė. Jei kiekvienas automatas be savo masės dar gali pakelti 2,5 kg, tai du automatai pakeltų 5 kg.
Sujungus pakankamai daug žemyn nukreiptų „kalašnikovų“, keleivio svoris praktiškai nebebus svarbus: jis pasiskirstys visiems šautuvams ir kiekvienam teks tik menka šio svorio dalis. Kadangi įrenginys iš esmės bus ryšulys lygiagrečiai sujungtų automatų, kuo daugiau jų bus, tuo labiau mūsų aparato traukos ir svorio santykis artės prie atskiro automato traukos ir svorio santykio:
Tačiau yra problema: šovinių atsargos.
АК-47 dėtuvėje telpa 30 šovinių. Per sekundę iššaunant po 10, jų užteks varganoms 3 sekundėms greitėjimo.
Laiką galima prailginti, panaudojant didesnę dėtuvę, tačiau tik iki tam tikros ribos: į dėtuvę dėti daugiau nei 250 šovinių nėra prasmės. Čia išryškėja klasikinė raketų kūrimo problema – kuras didina svorį.
Kiekviena kulka sveria 8 gramus, o šovinys (tai yra, kulka su gilze ir ir parako užtaisu) sveria daugiau nei 16 gramų. Jei dėtuvėje bus daugiau nei 250 šovinių, „kalašnikovas“ bus pernelyg sunkus ir negalės pakilti.
Taigi, mūsų įrenginys turėtų būti iš daug АК-47 (mažiausiai 25, bet idealiu atveju reikėtų bent 300), ir kiekvieno dėtuvėje turėtų būti po 250 šovinių. Galingiausi aparato variantai galėtų į viršų kilti iki 100 m/s greičiu ir pakiltų į gero puskilometrio aukštį.
Tad štai ir atsakymas: taip, turint pakankamai automatų, pakilti galima.
Tačiau „kalašnikovų“ ryšulys – aiškiai ne pats tobuliausias reaktyvinio aparato variantas. Gal galima sugalvoti ką įdomesnio?
R.Munrou draugai iš Teksaso pateikė platų įvairiausių automatų ir kulkosvaidžių spektrą, o inžinierius paskaičiavo kiekvieno iš jų galimybes. Kai kurie pasirodė visai neblogai. Pavyzdžiui, kulkosvaidis MG-42 (jis kiek sunkėlesnis už АК-47) gali pasigirti truputį geresniu traukos ir svorio santykiu, nei „kalašnikovas“.
„Tačiau paskui nusprendėme užsimoti plačiau. Aviacijos patranka „GAU-8 Avenger“ per sekundę iššauna po 60 užtaisų, sveriančių po 1 svarą. Šios patrankos atatranka atitinka beveik 5 tonas, ir tai tiesiog neįtikėtina, atsimenant, kad jos montuojamos „А-10 Thunderbolt“ atakos lėktuvuose, kurio du varikliai sukuria vos 4 tonų trauką. Lėktuve sumontavus dvi tokias patrankas ir vienu metu iš jų šaudant į priekį, o variklius įjungus visa galia, patrankos nugalėtų, ir jūs skristumėte atbuli. O jei GAU-8 sumontuočiau ant mano mašinos, įjungčiau laisvą pavarą ir pradėčiau šaudyti atgal, per mažiau nei tris sekundes pažeisčiau visus greičio apribojimus“, – rašo inžinierius.
Tačiau kad ir kaip gerai tokia patranka tiktų raketiniam aparatui, rusai sukūrė įrenginį, kuris veiktų dar geriau. Zenitinė automatinė patranka „Gryazev-Shipunov GŠ-6-30“ maždaug dvigubai lengvesnė už „GAU-8 Avenger“, o greitašauda dar didesnė. Šio įrenginio traukos ir svorio santykis artėja prie 40, tad, jei atsisėdę ant jos, nukreipsite žemyn ir iššausite, ji ne tik pakils mirtinų skeveldrų debesyje, tačiau keleivi dar ir patirs 40g pagreitį.
To jau per daug. Tiesą sakant, net patikimai lėktuve pritvirtintos patrankos atatranka kelia problemų.
Tačiau kaip nors pasodinus ant patrankos keleivį, sutvirtinus visą konstrukciją, kad atlaikytų atatranką, sutalpinus patranką į aerodinamišką aptaką ir įsitikinus, kad visa tai kaip reikiant aušinama… …būtų galima šokinėti per kalnus!
