Tačiau yra ne vienas būdas „demaskuoti pabaisą“, ir tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Otago universiteto (Naujojoje Zelandijoje), ką tik atskleidė Lochneso vandenų DNR analizės rezultatus.
Dinozauriškosios versijos palaikytojai turėtų būti nuvilti: deja, ežere jokių Juros periodo gyvūnų (pleziozaurai plaukiodavo būtent ankstyvajame Juros periode, prieš 200-175 milijonus metų) DNR pėdsakų nė viename iš vandens mėginių neaptikta.
Kaip neaptikta ir ryklių ar šamų DNR – o būtent tokios Nesės kilmės teorijos buvo suvešėjusios paskutiniu metu.
Bet tai nereiškia, kad paieškos buvo bevaisės. Jau netoli šimtmečio (nuo 1933) egzistuoja ir dar viena teorija – kad Nesė galėtų būti ungurys. Vėliau tai buvo atmesta, tačiau naujausias mokslininkų tyrimas rodo, kad tokia teorija gali turėti pagrindą.
„Radome didelius kiekius ungurio DNR. Jų Loch Neso ežere pilna ir, tiesą sakant, jų DNR aptikome praktiškai kiekviename paimtame ežero vandens mėginyje“, rašoma tyrimo svetainėje. – Nesės mitų tyrėjai jau anksčiau užsiminė, kad milžiniškas ungurys gali paaiškinti kai kuriuos liudijimus. Ilgainiui ši idėja prarado populiarumą, nes teorijos apie išnykusius roplius tapo mėgstamesnėmis. Tačiau liudininkų pasakojimų apie didelius ungurius buvo ir po to“.
Jei konkrečiai, rastieji DNR pavyzdžiai priklauso Europietiškajam unguriui – bet tai iškart kelia problemą: kiek žinoma biologams, europietiški unguriai užauga ne didesni nei 1,5 m ilgio. Bet kad atitiktų Nesės aprašymus, kuriuos pateikia liudininkai, unguriai turėtų būti didesni.
Rasti DNR pavyzdžiai neatskleidžia Loch Neso ungurių dydžio, bet įvairių precedentų Škotijos aukštikalnėse esama. Pavyzdžiui, 1865 m. buvo pranešta apie didelę „jūrų gyvatę“, kuri buvo panaši į ungurį – tad mokslininkai daro išvadą, kad tai greičiausiai ir buvo ungurys.
Kad suprastume, kaip ungurys dera su liudijimais apie Nesę (jei tik išvis dera), reikės daugiau tyrimų, tačiau komandos tyrimas apie ežerą parodė daugiau nei vien tik kandidatų į Nesės titulą atmetimą.
Tyrimas identifikavo 11 žuvų, tris amfibijų, 22 paukščių ir 19 žinduolių rūšių, gyvenančių ežere bei jo apylinkėse.
„Vienas iš didžiausių atradimų buvo netikėtai didelis sausumos gyvūnų DNR kiekis Loch Neso sistemoje, – rašoma tyrimo išvadose. – Tai apima didelį žmonių ir šalia jų gyvenančių gyvūnų kiekį, tokių, kaip katės, šunys ir galvijais. Žinoma, taip pat aptikome ir laukinių gyvūnų DNR – elnių, barsukų, lapių, triušių, graužikų o taip pat paukščių. Šie duomenys rodo, kad pagrindinių vandens kelių DNR tyrimai gali būti naudingi greitai tiriant biologinę įvairovę regioniniu lygmeniu“, – teigia mokslininkai.
Tyrimas atskleidė ir daugiau netikėtumų – rezultatai parodė iki šiol nežinotą mikrobų įvairovę, įskaitant mikrobą, kuris paprastai gyvena druskingame vandenyje. Mėginiuose vis dar tūkstančiai mikrobų rūšių, kurie dar neidentifikuoti, tad darbai vyksta ir toliau.
Tai ne pirmas kartas, kai kriptozoologinės paieškos, kai tiriama DNR, duoda nuostabių ir netikėtų rezultatų. Štai kartą tiriant plaukų pavyzdžius, kurie tariamai priklausė Sniego žmogui, paaiškėjo kad šie plaukai – nuo išnykusio paleolito laikais gyvenusio lokio.
Tačiau lygiai taip pat kaip minėtasis tyrimas savaime nepaneigė Sniego žmogaus egzistavimo, taip vilties vis dar yra ir visiems Nesės gerbėjams, rašo „Science Alert“.
„Loch Nesas yra didžiulis, bet reikia atsižvelgti į tai, kad DNR pėdsakai vandenyje greitai išsisklaido – išlieka daugiausiai dienas ar savaites. Tad yra tikimybė, kad yra kažkas, ko neaptikome – nes paėmėme mėginius netinkamose vietose netinkamu metu arba dėl to, kad Nesės DNR nesutampa visiškai su niekuo, kas yra mokslinėse duomenų bazėse“, – rašoma tyrime.
Ten pat teigiama, kad šis tyrimas, kaip ir kiekvienas prieš tai buvęs, neturi galutinių įrodymų apie pabaisos egzistavimą, nes beveik neįmanoma įrodyti, kad kažko nėra. „Tačiau dabar turime teoriją apie milžinišką milžinišką ungurį, ir tai būtų verta patyrinėti atidžiau“, – skelbia mokslininkai.
Detalus spausdintinis tyrimo aprašymas bus publikuotas kiek vėliau, rašo „Science Alert“.
