Ir tai ne pirmas ženklas, kad „Madonoje uolose“ slypi daugiau eskizų detalių, kurios paveikslą galėjo paversti visai kitokiu, nei jis žinomas šiandien: praėjusių metų vasarą atliktas skenavimas infraraudonaisiais spinduliais atskleidė, kad egzistavo ir kitokia Marijos versija, kompozicijoje buvusi gerokai aukščiau.
Tačiau šis naujas paveikslo skenavimas, atliktas metodu, vadinamu makro rentgeno fluorescencija (MA-XRF) – bei naujas duomenų apdorojimo algoritmas – atskleidė iki šiol nematyto kūdikio Jėzaus galvą ir sparnus.
„Tai buvo tarsi adatos ieškojimas šieno kupetoje, tačiau toks puikus jausmas pamatyti atidengtus sparnus ir galvą“, – pranešime teigia Londono Imperatoriškojo koledžo Elektros ir elektroninės inžinerijos katedros profesorius Pieras Luigi Dragotti.
MA-XRF veikia sužadindamas dažų cheminius elementus, dėl ko jie ima silpnai blizgėti – o tada jautrus skeneris užfiksuoja šį blizgesį. Šis metodas senų paveikslų tyrinėjimui naudojamas jau kiek daugiau nei dešimtmetį.
O naujai atrastas kūdikėlis Jėzus buvo rastas pasinaudojus nauju algoritmu, skirtu apdoroti MA-XRF duomenis – ir jis leido sukauptuose duomenyse pastebėti tokius potėpius, kokius žmogaus akis praleido.
Pagrindinis elementas, kuris padėjo atskleisti paslėptą piešinio detalę, buvo cinkas. Originalaus da Vinci eskizo dažuose turėjo būti šio cheminio elemento, o kai tai buvo nustatyta, tyrėjai jau žinojo, ko ieškoti – ir tai galiausiai padėjo atskleisti paslėptas detales.
„Anksčiau paveiksle aptikdavome silpnų cinko signalų – silpnų todėl, kad jis persidengdavo su kitais cheminiais elementais – bet naujasis algoritmas leido mums labiau pasitikėti signalais, gaunamais iš apatinių paveikslo sluoksnių“, – sako Londono Nacionalinės galerijos tyrėja Catherine Higgitt, kuri taip pat atsakingas už eskizo atradimą, sakoma pranešime.
Kodėl dailininkas persigalvojo ir perpaišė pradinį eskizą, išlieka paslaptimi.
