Visi mes esame žmonės ir visi, jei pasiseks, sulauksime garbaus amžiaus. Senų žmonių kvapas dažnai tampa ir neskoningų juokelių taikiniu. Japonai jį vadina žodžiu „kareishu“. Šalyje, kuri sparčiai sensta, o gyvenimo trukmė yra stebėtinai ilga, šis kvapas sulaukė ir mokslininkų dėmesio.
Japonų mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kodėl seni žmonės skleidžia kitokį kvapą. Tai padaryti, beje, nėra taip jau sunku – tereikia surasti medžiagą, kurią su amžiumi išskiriame gausiau. Tyrime dalyvavo 22 žmonės, kurių amžius 26-75 metai. Jie turėjo kurį laiką nešioti kvapą sugeriančią aprangą, kurią mokslininkai vėliau surinko ir ištyrė. Paaiškėjo, kad su amžiumi žmogus išskiria vis daugiau 2-nonenalo. Tai – nesotusis aldehidas, sutinkamas brandintame aluje ir grikiuose.
Mokslininkai mano, kad 2-nonenalo žmogus išskiria vis daugiau dėl yrančių omega-7 riebalų rūgščių. 2-nonenalas yra bespalvis skystis, pasižymintis kvapu, kurį mokslininkai apibūdino kaip „riebalų ir žolės“ aromatą. Tačiau galbūt mes seno žmogaus kvapą tik įsivaizduojame arba jis yra susijęs su skirtingais higienos įpročiais, sena apranga, sveikata ir sėdimu gyvenimo būdu?
Be jokios abejonės, „seno žmogaus kvapas“ apibūdina ir namus, kuriuose gyvena vyresni žmonės. Kartais jie yra mažiau prižiūrimi, ne taip dažnai vėdinami, juose daug senų daiktų. Tačiau kitas tyrimas patvirtino, kad tai nėra tik aplinkos kvapas ar psichologinė apgaulė.
Vieno tyrimo dalyviams reikėjo atskirti prakaito mėginius. Jie negalėjo atskirti 20-30 metų amžiaus žmonių prakaito nuo 45-55 metų žmonių mėginių. Tačiau 75-95 metų žmonių prakaitą atpažino daugelis ir gana lengvai. Kareishu egzistuoja.
