Algoritmus apmokyti pavyko iki tiek, kad realiu laiku transkribuojant smegenų bangas į sakinius, klaidų kiekis tesiekė 3 proc. (taigi, iš 100 žodžių kompiuteriui pavyko sėkmingai nuskaityti 97).
Iki šiol vadinamosioms „smegenų-mašinos sąsajoms“ tokie dalykai sekėsi labai silpnai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Neuroscience“.
Ankstesni bandymai šioje srityje sugebėjo iššifruoti tik pasakytų žodžių fragmentus – arba nedidelę dalį žodžių, esančių tam tikrose frazėse.
Mašininio mokymosi specialistas dr. Josephas Makinas iš Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) ir jo kolegos siekė pagerinti tokių dalykų tikslumą.
Keturi savanoriai garsiai skaitė sakinius – o elektrodai fiksavo jų smegenų veiklą.
Duomenys apie smegenų veiklą buvo įkelti į kompiuterinę sistemą, kuri sukūrė reguliariai atsikartojančių fragmentų (angl. pattern) išraiškas.
Šie atsikartojantys fragmentai greičiausiai yra susiję su atsikartojančiais kalbos elementais – tokiais kaip balsiai, priebalsiai ar nervinės komandos, siunčiamos burnos dalims.
Kita sistemos dalis šias išraiškas iškoduodavo žodį po žodžio – ir formavo sakinius.
Tačiau autoriai pripažįsta ir akivaizdžius tyrimo trūkumus. Pavyzdžiui, iškoduojama kalba apsiribojo 30–50 sakinių. Tačiau duomenys rodo, kad iš esmės sistema galėtų ateityje atpažinti ir bei iškoduoti sakinius, kurie niekada nebuvo įtraukti į mokomąją kompiuterinės sistemos aplinką.
Parengta pagal BBC.
