Ant karsto dugno ir apatinės vidinės dalies mokslininkai aptiko du piešinius, kuriuose vaizduojama Egipto deivė Imentet, vilkinti raudona suknele. Jos rankos apvyniotos kaspinais, o galva pasukta profiliu į dešinę pusę. Deivė stovi ant platformos – o tai mokslininkams leidžia spėti, kad piešinys greičiausiai buvo tapomas pagal kokią nors statulą.
„Mums niekada nereikėjo pakelti karsto taip aukštai, kad matytume jo apačią, taip pat niekada nesame iškėlę mumijos – dėl ko nematėme, kas slepiasi karsto viduje. Iš tiesų nesitikėjome ten nieko rasti, todėl piešiniai labai nustebino. Galėsime juos eksponuoti kartu su mumija“, – teigia muziejaus darbuotojas Markas Hallas.
Mumifikuoti kūnus Egipte pradėta apie 2600 metus pr.m.e. Tiesa, tai buvo gana brangus procesas, todėl tik faraonai, aukšto rango pareigūnai ir turtingi žmonės buvo mumifikuojami.
Ši moters mumija buvo praminta Ta-Kr-Hb, o 2013 metais atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad ji greičiausiai buvo šventikė arba princesė, kuri mirė XXV Egipto dinastijos (747-656 metais pr.m.e.) valdymo metu.
XIX a. pabaigoje šią mumiją iš valstybinio Kairo muziejaus nusipirko Wiliamas Bailey, o 1896 metais padovanojo ją Aloa gamtos mokslų ir archeologijos draugijai (dabar – Klakmananšyro lauko tyrimų draugija). Ši 1936 metais mumiją padovanojo Perto muziejui, kuriame mumija išbuvo iki šių dienų.
Du muziejaus mokslininkai – Helena ir Richardas Jaeschke – pranešime teigia, kad mumija, palyginus su tuo, kiek iššūkių jai teko ištverti, sugebėjo išsilaikyti visai neprastai.
„Mumija ir karstas buvo gana stipriai pažeisti per pirmąjį jų suradimą. Bet kadangi kapas buvo daugybę kartų plėšiamas, o ir potvyniai nepagerino situacijos – dar galima sakyti, kad mumija, piešiniai ir pats karstas išsilaikė neblogai. Žinoma, pakartotinis konservavimo procesas užtruks ilgai, tačiau tai reiškia, kad šiuo atradimu bus galima grožėtis ilgiau“, – sako mokslininkai.
Parengta pagal „Smithsonian Magazine“.
