Lietuviai su Europos ir JAV mokslininkais kuria medžiagą, kuri leis diagnozuoti plika akimi nematomus pažeidimus

KTU mokslininkai kartu su kolegomis iš Latvijos, Danijos, Švedijos, Slovakijos, Ukrainos, Čekijos, Baltarusijos ir JAV kuria daugiafunkcines kompozitines medžiagas, skirtas orlaivių, automobilių, vėjo jėgainių ir kitų konstrukcijų gamybai.

 KTU mokslininkai kartu su kolegomis iš Latvijos, Danijos, Švedijos, Slovakijos, Ukrainos, Čekijos, Baltarusijos ir JAV kuria daugiafunkcines kompozitines medžiagas, skirtas orlaivių, automobilių, vėjo jėgainių ir kitų konstrukcijų gamybai.<br> KTU nuotr.
 KTU mokslininkai kartu su kolegomis iš Latvijos, Danijos, Švedijos, Slovakijos, Ukrainos, Čekijos, Baltarusijos ir JAV kuria daugiafunkcines kompozitines medžiagas, skirtas orlaivių, automobilių, vėjo jėgainių ir kitų konstrukcijų gamybai.<br> KTU nuotr.
 „Maksenas (angl. MXene) yra neseniai Drekselio universiteto (JAV) mokslininkų išrastos nano dalelės.<br> KTU nuotr.
 „Maksenas (angl. MXene) yra neseniai Drekselio universiteto (JAV) mokslininkų išrastos nano dalelės.<br> KTU nuotr.
 KTU MIDF mokslininkė Daiva Zeleniakienė, <br> KTU nuotr.
 KTU MIDF mokslininkė Daiva Zeleniakienė, <br> KTU nuotr.
 KTU MIDF doktoranto Gedimino Monastyreckio teigimu, labai svarbu, kad technologinė pažanga būtų lydima ne tik ekonominės naudos, bet ir aplinkai draugiško požiūro.<br> KTU nuotr.
 KTU MIDF doktoranto Gedimino Monastyreckio teigimu, labai svarbu, kad technologinė pažanga būtų lydima ne tik ekonominės naudos, bet ir aplinkai draugiško požiūro.<br> KTU nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 29, 2020, 11:22 AM

Pasak Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) mokslininkės Daivos Zeleniakienės, pažangių transporto, aviacijos, vėjo turbinų ir kitų konstrukcijų gamyba iš pluoštinių polimerinių kompozitų nuolat auga dėl šių medžiagų lengvumo ir puikių mechaninių savybių.

Pažeidimai – nematomi

Jos teigimu, šios konstrukcijos eksploatacijos metu patiria didžiules ciklines ir smūgines apkrovas, dėl kurių, laikui bėgant, gali atsirasti pažeidimai, pavyzdžiui, polimerinės matricos įtrūkimai, atsisluoksniavimai ar pluošto plyšimai, o tai, savo ruožtu, lemia mechaninių savybių blogėjimą.

„Mūsų projekto tikslas yra sukurti naujus elektrai laidžius pluoštinius polimerinius kompozitus, kurie pasižymės puikiomis mechaninėmis savybėmis ir turės savidiagnostikos funkciją, kuri leis aptikti tokius pažeidimus be papildomai integruotų sensorių ar brangių bekontakčių prietaisų“, – teigia mokslininkė.

Minėti pažeidimai dažniausiai yra nematomi, todėl labai sunku numatyti reikiamą konstrukcijos techninio aptarnavimo intensyvumą, užtikrinantį tiek ekonomiškumą, tiek katastrofinio suirimo išvengiamumą. Tą galėtų išspręsti naujos, elektrai laidžios nano dalelės, kurias panaudoti užsibrėžta vieno iš projektų tikslo pasiekimui.

Nauja nanomedžiaga

„Maksenas (angl. MXene) yra neseniai mūsų partnerių iš Drekselio universiteto (JAV) išrastos nano dalelės. Šis mokslinis atradimas labai svarbus, nes nauja medžiaga jau ankstyvosiose tyrimų stadijose pademonstravo puikias, technologiškai naudingas savybes. Maksenai – nauja metalų karbidų ir (arba) nitridų grupė, kuriai būdingas unikalus metalų elektrinio laidumo, hidrofilinio paviršiaus ir puikių mechaninių savybių derinys“, – apie naujas daleles pasakoja D. Zeleniakienė.

Jos teigimu, tokios dalelės, įmaišytos į epoksidinę dervą, iš kurios įprastai gaminami kompozitai aviacijos, automobilių ir kitoms pramonėms, konstrukcijai suteiks ne tik puikų stiprumą ir ilgalaikiškumą, bet, įdiegus struktūrinės būklės stebėsenos priemones, galės pasitarnauti ir kaip savidiagnostinė priemonė defektų aptikimui.

Per pastarąjį dešimtmetį pastebimai išaugo pažangių daugiafunkcinių medžiagų, leidžiančių sumažinti konstrukcijų ir elektronikos priemonių matmenis bei svorį ir tuo pačiu užtikrinančių aukščiausius mechaninių savybių, aplinkosaugos ir patvarumo reikalavimus, tyrimai. Iššūkis, su kuriuo šiuo metu susiduria mokslininkai ir pramonė, yra gebėjimas identifikuoti naujos kartos tvarias, ekonomiškai efektyvias ir energiją tausojančias medžiagas, skirtas pažangiai gamybai ir kasdieniniam naudojimui.

Universiteto mokslininkų komandos tyrimuose naudojamos maksenų dalelės neturi neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, o patekusios į aplinką reaguoja su deguonimi ir sudaro titano dioksidą, kuris yra naudojamas netgi maisto pramonėje, pavyzdžiui, baltame spurgų glaiste.

Kuria „geriausią receptą“

KTU MIDF doktoranto Gedimino Monastyreckio teigimu, labai svarbu, kad technologinė pažanga būtų lydima ne tik ekonominės naudos, bet ir aplinkai draugiško požiūro. Dar vienas projektas šia tematika vystomas kuriant naujus hibridinius pluoštinius kompozitus.

„Pluoštu armuotų plastiko kompozitų ilgalaikiškumą, atsparumą irimui ir nuovargiui, o kartu ir papildomą funkcionalumą, pavyzdžiui, puikias šilumines, antistatines ar elektromagnetinių trukdžių ekranavimo savybes galime užtikrinti ir naudodami hibridinius nanoužpildus, t.y., įvairių nanodalelių, pasižyminčių skirtingomis savybėmis, derinius. Tokios „geriausios receptūros“ sukūrimas ir yra svarbiausias šio projekto uždavinys“, – sako doktorantas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.