Tarptautinė mokslininkų komanda apžvelgė kelis tyrimus, kurie šiuo metu žvelgė į socialinės izoliacijos pasekmes žmonių psichikai. Mokslininkai išskyrė kelias pagrindines įžvalgas iš šio tyrimo:
- stiprūs asmeniniai ryšiai yra būtini išgyvenimui;
- socialinė izoliacija yra stiprus faktorius, prognozuojant mirties riziką;
- nepakankami socialiniai santykiai paveikia atmintį, hormonų homeostazę, smegenų baltosios ir pilkosios medžiagos sveikatą, atsparumą fizinėms ir protinėms ligoms;
- vienišumo jausmas greitai plinta per socialinius tinklus, kurdamas iškreiptą socialinės padėties suvokimą. Vienišumas didina mirties ir – tarp vyresnių žmonių – demencijos riziką.
Be to, mokslininkai pastebėjo, kad vienišumo jausmas blogina ir imuninės sistemos darbą. Tai nėra stebinantis faktas – bendraudami žmonės keičiasi ir mikrobais, kurie informuoja imuninę sistemą apie aplinkoje vyraujančius patogenus. Kiek stebina tai, kad socialiai aktyvūs žmonės pasižymi geresniais ir kitais sveikatos rodikliais – žemesniu kraujo spaudimu, geresniu kūno masės indeksu.
Mokslininkai taip pat teigia, kad tamprūs socialiniai ryšiai su draugais yra siejami su mažesne ligų rizika. Tai ypač svarbu psichologinei sveikatai. Tie žmonės, kurie priklauso grupėms (sporto klubams, bažnyčioms, hobių būreliams) susiduria su 25 proc. žemesne depresijos rizika.
Socialiniai santykiai yra svarbūs visoms amžiaus grupėms. Tačiau vienišumą skatina ne tik ši COVID-19 pandemija. Mokslininkai teigia, kad jau dešimtmetį pastebimas augantis vienišų žmonių skaičius. Su vienišumu dažniau susiduria vyresni žmonės. Kuo ilgiau žmogus yra vienišas, tuo didesnė rizika kyla jo psichologinei sveikatai.
