Niekas tiksliai nežino, kiek pasaulyje yra apleistų vaikų. Dažnai jie atsiduria institucijose, kuriose tiesiog negalima tikėtis gero šeimos modelio ir užuojautos. Ir tai iš tiesų žaloja smegenis – susilpnėję ryšiai tarp skirtingų smegenų regionų apie save gali pranešti elgesio sutrikimais ar kitomis problemomis.
Mokslininkai analizavo ryšius tarp prefrontalinės smegenų žievės bei migdolinės srities. Šie ryšiai yra labai svarbūs. Pavyzdžiui, pastebėjus tigrą migdolinė sritis pasiųs signalą į smegenų žievę (ir kelis kitus regionus). Ši interpretuos situaciją (ar tigras gali jus pasiekti) bei inkorporuos prisiminimus (gal čia tik zoologijos sodas?) – ir pagal tai nustatys tinkamiausią atsaką į galimą grėsmę. Susilpnėjęs ryšys tarp šių smegenų sričių gali baigtis netinkamu atsaku į paprastas socialines situacijas. Kaip rodo tyrimai, tai gali sukelti ir stiprius nerimo sutrikimus.
Mokslininkai atliko eksperimentus su žiurkėmis ir patvirtino, kad bent jau patelių smegenyse apleidimas iš tiesų susilpnina ryšius tarp migdolinės srities ir prefrontalinės smegenų žievės. Šis ryšys vystosi vaikystėje bei paauglystėje, kai besiformuojančiai asmenybei būtinas ryšys su šeima. Mokslininkai atskyrė žiurkių jauniklius nuo mamų. Jie buvo laikomi labai geromis sąlygomis, tačiau neturėjo jokio kontakto su savo mamomis. Tuomet mokslininkai patyrinėjo, kaip vystosi ryšiai tarp skirtingų smegenų regionų. Paaiškėjo, kad apleistų patelių smegenyse tarp prefrontalinės smegenų žievės bei migdolinės srities randasi per daug jungčių. Patinėlių smegenyse taip pat užfiksuotas šis procesas, tačiau tik kur kas vėliau.
Neįprastas ryšys tarp prefrontalinės smegenų žievės bei migdolinės srities sutrikdė šios jungties efektyvumą. Paprastai tariant, ši smegenų dalis nebrendo taip gerai, kaip kitos. Mokslininkai užfiksavo, kad apleisti jaunikliai vėliau dažniau kentėjo nuo nerimo bei perdėto atsargumo. Panašu, kad patelės paveikiamos labiau – tačiau apleidimas kenkia abiejų lyčių jaunikliams ir vaikams.
Tačiau gera žinia ta, kad šie pokyčiai nebūtinai yra amžini. Dažnai manoma, kad vaikystės traumos sužaloja žmogų visam gyvenimui, tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Smegenys išlieka plastiškos ir suaugusio žmogaus galvoje. Taigi, terapija, geri socialiniai ryšiai ir aplinkinių palaikymas gali išgydyti vaikystėje patirtas traumas.
