Biomedicinos inžinerijos mokslų daktarė K.Aran – neeilinė moteris, kurią gerbia ir atpažįsta viso pasaulio mokslininkų bendruomenė. Mokslininkė sėkmingai komercializavo savo pačios sukurtas technologijas ir įkūrė technologinį startuolį „Nanosens Innovations“, taip pat padėjo įsteigti ir kompaniją „Cardea Bio“, vystančią itin inovatyviomis technologijomis grįstus produktus, orientuotus į žmonijos gerovės ir sveikatingumo tobulinimą.
Dr. K. Aran padarė tai, kas buvo laikoma neįmanoma – ploniausios kada nors dirbtiniu būdu gautos medžiagos – grafeno – pagrindu, sukūrė naują skaitmeninį biosensorių „CRISPR-Chip“, kuris geba identifikuoti genetines mutacijas vos per keletą minučių ir suteikia galimybę jas redaguoti.
Anot pranešėjos, mokslininkai ilgą laiką ieškojo būdų pažaboti genetines ligas, tokias kaip Dauno sindromas, cistinė fibrozė, anemija, vėžys, diabetas, kad jaunesnėms kartoms netektų jų paveldėti. Kuomet buvo išrastas „CRISPR“, atsivėrė durys daugybės paveldimų ligų gydymui.
„Gyvybės mokslų sferoje veikia ne tik mokslininkai – tai didelės ir atsidavusios komandos, sudarytos iš įvairių sričių specialistų, darbas. Nesvarbu ar tai būtų mokslininkas ar inžinierius, visus sieja bendras tikslas – nuolat siekiame vystyti geresnius diagnostikos įrankius ir dar labiau gilintis į biologinius reiškinius, vykstančius gyvuose organizmuose, kad sukurtume žmonių sveikatą bei gyvybę saugančius produktus“, – pasakoja dr. K.Aran.
Mokslininkė tikina, jog siekti tokių sudėtingų tikslų ir juos įgyvendinti ją nuolat skatino mokytoja dirbusi mama. Anot dr. K. Aran, mama įskiepijo jai suvokimą, kad siekiant reikšmingai prisidėti prie pasaulio bei žmonijos gerovės vien tik noro neužtenka – tam reikia sunkiai ir koncentruotai dirbti. Pasak pranešėjos, dabar atėjo laikas jai pačiai pasidalinti sukaupta patirtimi vystant ir komercializuojant išradimus bei įkvėpti kitus prisidėti prie gyvybės mokslų sektoriaus, kuriame galima įgyvendinti net tas idėjas, kurios atrodo neįmanomos.
„Gyvybės mokslai yra nuolat tobulėti ir atrasti skatinanti sritis, kurioje naudodami pažangiausias technologijas galime įveikti iki šiol neįveikiamas ligas ir spręsti tas žmonijos problemas, kurios atrodė neišsprendžiamos. Mums reikalingos naujos idėjos, patirtys, žinios, bandymai, nes tik to dėka bus vystomi nauji išradimai, reikšmingai paveiksiantys aplinką ir padėsiantys žmonėms gyventi sveikesnį gyvenimą“, – sako pagrindinė ketvirtosios virtualių renginių ciklo dalies pranešėja.
Platformos „Women in Biotech“ organizatorių Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentė Agnė Vaitkevičienė sako, kad dr. K.Aran – ne tik neeilinė išradėja, bet ir puikus pavyzdys moterims, siekiančioms vystyti visuomenei naudingus produktus ir siekti lyderystės gyvybės mokslų sektoriuje.
„Platformos dalyviai turi išskirtinę galimybę susipažinti su unikalia asmenybe ir iš jos pačios išgirsti apie genų inžineriją bei išradimus, sukėlusius pergalingus pokyčius gyvybės mokslų sektoriuje, sužinoti apie jų komercializavimą. Tikiu, kad mokslininkės istorija ir patirtis tūkstančius lietuvių įkvėps ieškoti karjeros galimybių, siekti aukštų rezultatų ir prisidėti prie nuolat augančios ir tobulėjančios srities – gyvybės mokslų“, – kalba A.Vaitkevičienė.
