Tai vertinama kaip triumfas – nors „Pfizer“ ir „Moderna“ skelbiasi pasiekę 95 proc. apsaugą.
Tačiau Oksfordo preparatas yra kur kas pigesnis, jį lengviau laikyti ir nugabenti į kiekvieną pasaulio kampelį nei kitus du, skelbia BBC.
Taigi, vakcina vis tiek vaidins svarbų vaidmenį kovojant su pandemija – jei vakciną patvirtins reguliuojančios institucijos.
Taip pat esama duomenų, kurie rodo, kad tobulinant dozavimą, apsauga gali padidėti iki 90 procentų.
D.Britanijos vyriausybė iš anksto užsakė 100 milijonų Oksfordo vakcinos dozių, kurių pakaktų imunizuoti 50 milijonų žmonių.
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė: „Nepaprastai įdomios naujienos, kad Oksfordo vakcina bandymuose pasirodė tokia veiksminga. Dar laukia tolesni saugos patikrinimai, tačiau tai yra fantastiški rezultatai“.
Vakcina buvo sukurta maždaug per 10 mėnesių – kai procesas paprastai užtrunka dešimtmetį.
„Šiandien paskelbus dar vieną žingsnį, priartėjame prie to laiko, kai galėsime naudoti vakcinas, kad užbaigtume [viruso] sukeltą niokojimą“, – sakė vakcinos architektė prof. Sarah Gilbert.
Ką parodė bandymai?
Skiepų bandymuose dalyvavo daugiau nei 20 000 savanorių, pusė D.Britanijoje, likusieji – Brazilijoje.
Užfiksuota 30 atvejų, kai COVID-19 pasireiškė gavus abi dozes – ir 101 atvejis žmonėms, kurie gavo ne skiepą, bet fiktyvias injekcijas.
Kai savanoriams buvo skiriamos dvi „didelės“ dozės, apsauga siekė 62 proc. – tačiau kai žmonėms buvo pirma paskirta „maža“ dozė, po to – „didelė“, skiepų efektyvumas padidėjo iki 90 proc. Kodėl pasireiškė toks skirtumas, kol kas neaišku.
„Mes tikrai patenkinti šiais rezultatais“, – BBC sakė pagrindinis tyrimo mokslininkas prof. Andrew Pollardas.
Jis teigė, kad 90 proc. efektyvumo duomenys buvo „intriguojantys“ ir reiškia, kad „reikės paskirstyti daugiau dozių“.
Taip pat buvo užfiksuotas mažesnis asimptominės infekcijos lygis tais atvejais, kai iš pradžių buvo suleidžiama maža, o paskui – didelė dozė.
Parengta pagal BBC.
