Maždaug prieš 16 metų mano tėvai išgirdo diagnozę, kuri ir tada, ir dabar atrodo labai baisi su tuo nesusidūrusiems žmonėms. Cukrinis diabetas – liga, kuri nuo ketverių metukų lydi mane gyvenimo kelyje ir pakeitė mano gyvenimo būdą.
Kas yra cukrinis diabetas?
Gydytojas Saulius Deveikis tai apibūdina gana paprastai: „Tai endokrininė liga, kai dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos kraujyje padaugėja gliukozės“. Šia liga gali sirgti tiek vyresni žmonės, tiek vaikai – ar net nėščiosios. Vyresniems žmonėms nustatytas diabetas yra priskiriamas II tipui, o vaikams – I. Tuo tarpu nėščiosioms gali atsirasti gestacinis cukrinis diabetas, kuris ypač padidina komplikacijų galimybę. Skiriasi ir gydymo būdai: sergantiems pirmojo tipo diabetu insulinas dažniausiai yra būtinas, o vyresniems žmonėms užtenka gydymo tabletėmis. Žinoma, matuotis cukraus kiekį kraujyje ir kontroliuoti savo mitybos racioną turi kiekvieno tipo atstovai.
Kilmė
Kiekvieną kartą man atsidūrus ligoninėje, išgirstu tą patį klausimą: „ar jūsų šeimoje dar yra sergančiųjų diabetu?“. Tai vienas iš pagrindinių rezidentus dominančių klausimų. Taip yra todėl, nes sergantieji cukriniu diabetu savo šeimos istorijoje dažnai neturi giminaičių, kurie sirgo būtent šia liga. Tuomet kas gi galėjo turėti įtakos cukrinio diabeto atsiradimui?
Visuomenėje vyrauja klaidingas požiūris apie tai, kad cukriniu diabetu esą susergama dėl per didelio saldumynų ar cukraus vartojimo. Iš dalies tai tiesa – bet tik todėl, kad šiose medžiagose yra angliavandenių, kurių nesaikingas vartojimas gali privesti prie nutukimo. Kai diabetas nustatomas nutukusiems žmonėms, jis dažniausiai būna antrojo tipo ir ligos eiga yra kiek lengvesnė nei įprastai.
Tačiau kaip gali susirgti vaikai, kurie neseniai gimė? Maždaug prieš dešimt metų Kauno Klinikose buvo atliekamas diabeto kilmės tyrimas. Jame dalyvavau ir aš. Tuomet sužinojau, jog mano diabeto kilmė yra autoimuninė ir gydytojai nusprendė, kad šią ligą tikriausiai paveldėjau. Vis dėlto jokių šios ligos atvejų mūsų giminėje bent jau mūsų šeima nežinojo. Kai mano seneliai ar proseneliai buvo jauni, medicina nebuvo tiek pažengusi – ir išvis tuo metu ne visi žmonės tyrėsi dėl šios ligos.
Kodėl šiandien tai ypač aktualu?
Šiuo laikotarpiu žmonės pakankamai dažnai linkę pasimėgauti skaniu maistu, kuris ne visais atvejais būna sveikas. Skubantys dažnai mėgsta rinktis greitai paruošiamą maistą, kuriame apstu angliavandenių. Pasak oficialios statistikos portalo, „2019 m. 41 proc. 18 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų turėjo normalų svorį, 57 proc. – per didelį (antsvorį turėjo 38 proc., nutukusių buvo 19 proc.)“ – todėl padaugėjo ir susirgimų cukriniu diabetu – ypač sergančiųjų II tipu.
Išradimas, visiškai pakeitęs gyvenimą
Didėjant susirgimų skaičiui, padidėjo ir poreikis pokyčiams, atsirado būtinybė sukurti priemonę, efektyviau kontroliuojančią cukrinį diabetą. Prisimenu, kai ligoninės personalas mane atpažindavo vien iš išvaizdos. Tada galvojau, kad džiugu, jog ligoninėje visi mane pažįsta – bet dabar suprantu, kad taip atsitiko tik todėl, jog ten per metus lankydavausi kas kelis mėnesius, kartais ir kas mėnesį. Mano cukraus kiekis kraujyje svyruodavo gyvybei pavojingomis kreivėmis, dėl to porą kartų net gulėjau reanimacijoje.
Gydytojai darė viską, kad man padėtų ir pastatytų ant kojų, o kai situacija normalizavosi, pasiūlė išeitį – insulino pompą. Kai žmogus naudojasi švirkštais, insulinas suleidžiamas vienu kartu ir jo veikimo negalima pristabdyti. Tuo tarpu naudojantis insulino pompa, krentant cukraus kiekiui kraujyje, ją galima bet kada sustabdyti – ar susileisti daugiau insulino, jei cukraus daugėja kyla. Tai ypač patogus būdas kontroliuoti diabetą ligos atveju, kai būna pakilusi kūno temperatūra – nes tada insulino poreikis padidėja. Per įvestą kateterį insulino pompa visą laiką būna prijungta prie žmogaus. Žinoma, ją galima atsijungti – norint eiti išsimaudyti ar sportuojant.
Dar vienas išradimas
Bėgant metams, mano rankų pirštai pasidarė mažiau jautrūs, subadyti, buvo sunku matuotis cukraus kiekį kraujyje. Ir darbe, ir bet kurioje kitoje viešoje vietoje buvo ganėtinai nesmagu matuotis cukrų – nes žmonės žiūrėdavo į mane lyg į nesveiką ar nevisavertę, nors tokia nesijaučiau. Tada gydytojai pasiūlė dar vieną išeitį – jutiklį. Jo veikimo principas panašus kaip ir kateterioj, is matuoja cukraus kiekį audinių viduje.
Rodmenys ne visada yra tokie patys, kaip matuojant iš piršto – ir jutiklį rekomenduojama naudoti kartu su aparatėliu, kuris gali būti naudojamas imant kraują iš piršto. Nepaisant to, diabeto kontrolė tapo daug lengvesnė – ypač kai reikia pasitikrinti, ar cukrus kyla, ar krenta darbinėje aplinkoje, o gal tiesiog einant gatve.
Literatūros šaltiniai
- https://paliesiausklinika.lt/cukrinis-diabetas/simptomai/
- https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5281-Autoimunines_ligos_Kas_tai
- sveikata-2020/kmi"="">sveikata-2020/kmi"" target="_blank">https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/kmi
