Šiandien daugumos jau nebestebina įvairios inovacijos paremtos dirbtinio intelekto (DI) ir mašininio mokymosi sprendimais, kuriuos galime sutikti verslo plėtros ar valstybinių įstaigų perspektyvose. Tačiau, ne paslaptis, jog veiksmingos ir daug žadančios verslo idėjos, dėl žinių ar patirties trūkumo, taip ir neišsivysto iki sėkmingai veikiančios organizacijos lygio ar išsvajoto „verslo vienaragio“ titulo. Tapti šiuo vienaragiu – kiekvieno startuolio siekiamybė. Paprastai vienaragiais laikomi tie startuoliai, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Tokie startuoliai turi būti ypač inovatyvūs ir sprendžiantys problemas, kurių lig šiol niekas nesprendė, arba pasiūlyti naujų, unikalių jau žinomų problemų sprendimo būdų.
Aptarkime, kokie teisingi verslo dėsniai ir principai gali padėti užauginti sėkmingai veikiantį ir puikiai pasaulio rinkoje egzistuojantį dirbtinio intelekto startuolį.
Verslo plėtra ir sėkmės principai
Pažangiausi technologiniai sprendimai dabar kyla būtent iš dirbtinio intelekto inovacijų. Tačiau net iš daugybės DI startuolių pasiseka vos keletui. O galbūt sėkmė čia niekuo dėta? Tikriausiai žymiai ramiau būtų žinoti, jog į dideles kompanijas išaugti padeda tinkamai priimti sprendimai, o ne tik atsitiktinumas. Tad kaipgi teisingi reikėtų žvelgti į verslo plėtrą, kokių klaidų vengti ir pritraukti pakankamai finansavimo?
Idėja. Kaip ir kiekviename kitame versle, idėjų generavimas tampa bene svarbiausiu faktoriumi kuriant DI startuolius. Idėja gali būti įdomi, šviežia, ir net naudinga. Tačiau ji taip pat turėtų būti praktiška bei reikalinga. Ji turi spręsti aktualią problemą, su kuria susiduria žmonės, kurie būtų pasiryžę investuoti arba turėti pakankamai rinkos plėtros galimybių. Pirmasis žingsnis startuolio kūrime turėtų būti rinkos apžvalga. Tada ir reikėtų spręsti, ar sugalvota idėja turi marketinį bei praktinį potencialą. Neretai sugalvotas tam tikras dirbtinio intelekto sprendimas turi labai mažai erdvės būti plėtojamas, pritaikomas ar paklausus. Kuriant startuolį galima nemokėti programuoti ar iki galo nesuprasti procesų, vykstančių algoritmo viduje. Lygiai taip, kaip steigiant spaustuvę nebūtina išmanyti kiekvieno spausdinimo aspekto, plėtojant dirbtinio intelekto sprendimus yra svarbu suprasti verslo ir jo plėtros principus. Na o šie savo ruožtu teigia – produktui yra reikalinga paklausa.
Sprendimų praktiškumas. Vien tik dirbtinio intelekto sąvokos startuolio pavadinime tikrai neužteks. Nepaisant to, jog dar prieš dešimtmetį tai galėjo būti laikoma naujiena, šiandien DI apstu visur ir visada. Be šios inovacijos daugumoje sferų apsieiti tampa gana sudėtinga, o bandantys tą daryti senamadiškai dirba su viena ranka už nugaros. Taigi, priėmus faktą, jog vien tik kompiuterizuotais algoritmais suvilioti investuotojų nepavyks, tenka dėmesį sutelkti ties tam tikrų dirbtinio intelekto sprendimų praktiškumu.
Tiesa, kartas nuo karto rinką sudrebina iš tiesų inovatyvus, dar neregėtas ir neplėtotas sprendimas, pritraukiantis gausias investuotojų gretas. Visgi tai – daugiau išimtis nei taisyklė ir derėtų gerai apgalvoti, ar tam tikra idėja, dar neturinti alternatyvų rinkoje, iš tiesų gali įgauti vaizduotėje suformuotą sėkmingo startuolio pavidalą. Tikrai nėra nieko blogo mąstyti inovatyviai, tačiau tokiu atveju derėtų apsišarvuoti kantrybe ir būti pasiruošus nesėkmės galimybei.
Duomenys. Pagrindinis dirbtinio intelekto kuras – didieji duomenys. Šie aspektai yra vienas nuo kito priklausomi – dirbtiniam intelektui reikia masyvaus kiekio duomenų, o šiai informacijai analizuoti reikalingas dirbtinis intelektas. Neretai startuoliai pamiršta atsižvelgti į šį matmenį, o tai lemia nepilnavertišką idėjos vystymą ar žengimą į pilką, amoralų ar nelegalų informacijos gavimo būdą. Būtent todėl, be kitų aspektų, reikėtų atsižvelgti ir į tai, ar bus pakankamai duomenų išpildyti integruojamą DI sprendimą.
Žmogiškieji ištekliai. Kitas itin svarbus aspektas startuolių kūrime – komanda. Optimaliausiu atveju ją sudaryti turėtų lankstūs asmenys, turintys platų žinių bagažą ir įgūdžių spektrą bei gebantys „persiorientuoti“, jei situacija to pareikalautų. Buriant komandą vien tik iš siaurų sričių specialistų, idėja gali tapti pernelyg inertiška ir nelanksti. Tokiu atveju, siekiant prisitaikyti prie kintančios rinkos gali tekti samdyti vis gausesnes pajėgas, o tai savo ruožtu reiškia didesnes išlaidas ir sudėtingesnes kooperacijos galimybes. Siekiant užkurti projektą pakanka vos keleto inovatyvių, lanksčių ir plačiai mąstančių žmonių. Iš tokių asmenų susibūrusios komandos gali nuversti kalnus bei koreguoti projekto kryptingumą bet kokia linkme, o joms „užsikurti“ reikalingos lėšos tampa žymiai labiau prieinamos.
Motyvacija. Idėjų ir motyvacijos kupiniems protams atsiranda vis didesnis poreikis tinkamai rūpintis savo psichologine būsena. Nors ir negyvename katastrofiškame laikotarpyje, mūsų gyvenimuose apstu įtampos, streso, nerimo. Pasaulį sukausčiusi pandemija į kasdienybę daugiau santarvės taip pat neatneša. Būtent todėl sėkmingiausi žmonės rūpinasi savo galvomis. Įvairios meditacijos padeda ne tik generuoti naujas idėjas, bet ir tvarkytis su nerimu ar įgauti daugiau sąmoningumo bei koncentracijos. Galite neabejoti – sėkmės lydimų žmonių gyvenimuose chaoso atsiranda žymiai mažiau, ir būtent nuo to ir priklauso jų sėkmė, o ne atvirkščiai.
Finansavimas. Akivaizdu, kad verslo finansavimas yra vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos reikia išspręsti, norint sukurti sėkmingai veikiantį verslą. Nesunku įsivaizduoti, jog verslo pradžioje reikia turėti bent minimalų pradinį kapitalą, o verslui augant ir plečiantis, visuomet neišvengiamai didėja ir išorinio verslo finansavimo poreikis. Nors iš pirmo žvilgsnio, finansavimo būdų įvairovė rinkoje yra iš tiesų nemaža, svarbiausia išsirinkti konkrečius įmonės poreikius atitinkančius verslo finansavimo būdus.
Taikytis reikia ne tik prie technologijų, bet ir finansų rinkos naujovių. Šiandien didelė dalis investicijų vyksta nebe vieno ar dvejų didelių finansinių injekcijų principu, o abonentinio mokėjimo būdu. Sėkmingesniais projektais tampa tie, kurie siūlo periodines įmokas – ar tai būtų vienas, ar šimtas, ar dešimt tūkstančių eurų. Tai yra dabartinių projektų pamatai ir startuoliams derėtų siūlyti investuotojams būtent tokio pobūdžio finansavimą.
Kalbant apie pačius investuotojus, naujuose projektuose šie tampa neatsiejama plėtros ir augimo dalimi. Finansuotojai yra labiau nei kas kitas suinteresuoti jų perkamo produkto sėkme, o jai užtikrinti pasitelkia gausius rinkodaros specialistų ir kitų investuotojų šaltinius. Vadinamieji „verslo angelai“ – tai neoficialūs investuotojai, galintys suteikti pradinį kapitalą steigiant įmonę, tapdami daliniais jos savininkais. Kartu jie dažniausiai tampa ir įmonių mentoriais, konsultantais bei vedliais į sėkmę, pasitelkdami aukščiau minėtus įrankius. Todėl savo idėją, ypač neturint pradinio kapitalo, bene pirmiausia reikėtų pateikti būtent jiems.
Verslo vienaragio link
Viltis, jog sėkmė aplankys savaime, dirbant iš idėjos – naivu. Siekiant įkurti iš tiesų sėkmingą dirbtinio intelekto startuolį, teks gerokai paplušėti analizuojant rinką bei kuriant dar nematytus inovatyvius sprendimus. Nederėtų pamiršti ir to, jog išsilaikyti pirmuosius metus nepavyksta kas penktam startuoliui ir tik apie pusę jų pasiekia penktuosius gyvavimo metus. Tad kiekvienam pasiryžusiam žengti sėkmės link reikėtų apsišarvuoti kantrybe bei nepamiršti pagrindinių verslo principų, kurių laikantis tikimybė užauginti „vienaragį“ ženkliai padidėja.
„GovTech laboratorijos“ projektas, kurio dalis yra AI Boost iniciatyva, yra vykdomas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) ir yra finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis, nr. 01.2.1-LVPA-V-842 Inogeb LT.
